Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prekybos žmonėmis statistika – tik ledkalnio viršūnė

 
2018 01 12 11:00
Pagal Pasaulinį vergystės indeksą 11 800 lietuvių visame pasaulyje 2016 metais buvo arba iki šiol tebėra šiuolaikinės vergijos gniaužtuose. /
Pagal Pasaulinį vergystės indeksą 11 800 lietuvių visame pasaulyje 2016 metais buvo arba iki šiol tebėra šiuolaikinės vergijos gniaužtuose. / AFP/Scanpix nuotrauka

Iki 2006 metų, kai Lietuvoje buvo iškelta pirmoji prekybos žmonėmis byla, net teisėsaugos pareigūnai dažniausiai manė, kad Lietuvoje tokie nusikaltimai neegzistuoja. Tačiau vien pernai šalyje pradėti 36 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis: 13 baudžiamųjų bylų jau išnagrinėta teisme, 9 ikiteisminio tyrimo bylos nutrauktos.

Nevyriausybinės organizacijos Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro duomenimis, 2016 metais Lietuvoje buvo dirbama su 273 nukentėjusiais asmenimis, 38 proc. jų buvo nepilnamečiai. 127 nukentėjusieji ir liudytojai, remiami šios organizacijos, dalyvavo ikiteisminiuose tyrimuose, 94 – teismo procesuose.

Viena renginio organizatorių Fausta Rasa Palaimaitė./ Vilmos Kasperavičienės nuotrauka
Viena renginio organizatorių Fausta Rasa Palaimaitė./ Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Pasak sesers Faustos Rasos Palaimaitės SF, Kauno apskrities policijos kapeliono asistentės, dar kraupesnius ir iškalbingesnius atskleidė Pasaulinis vergystės indeksas („Global slavery index“): 2016 metais 11 800 lietuvių visame pasaulyje buvo arba iki šiol tebėra šiuolaikinės vergijos gniaužtuose. „Vaizdingai tariant, su šia problema buvo ar tebėra susidūrę tiek žmonių, kiek šiuo metu gyvena Elektrėnuose“, ‑ įvardijo ji.

Pagal Pasaulinį vergystės indeksą 11 800 lietuvių visame pasaulyje 2016 metais buvo arba iki šiol tebėra šiuolaikinės vergijos gniaužtuose.

Trylikamečio istorija

Dažniausiai prekyba žmonėmis siejama su prostitucija ir manoma, kad į šiuolaikinės vergystės gniaužtus dažniau patenka merginos ir moterys. Tačiau esama įvairių prekybos žmonėmis formų: vaikų grobimas, nelaisvė, seksualinis išnaudojimas, vergiškas darbas, fiktyvios santuokos, prekyba organais, prekyba vaikais, prievartinė surogatinė motinystė, elgetavimas, nelegalios migracijos organizavimas, išnaudojimas nusikaltimų vykdymui, vaikų pornografija ir seksualiniai nusikaltimai.

Prekybos žmonėmis aukomis Lietuvoje tampa įvairaus amžiaus abiejų lyčių asmenys. Jauniausiam nukentėjusiajam tada tebuvo 13 metų. Berniukas augo pilnoje šeimoje, bet jam trūko pripažinimo, jis neturėjo į ką lygiuotis. Vieną savaitgalį Sauliui (vardas pakeistas – red.) vaikštinėjant po gimtąjį miestelį, prie jo sustojo automobilis, jame sėdėjo „kieti“ vietos asmenys. Vaikinukui jie pasiūlė darbą užsienyje, neva jis uždirbsiąs 300 litų per savaitgalį. Saulius, suviliotas jam didelės pinigų sumos ir kad bus pripažintas miestelio „kietuoliu“, tąkart net nepasiteiravo, ką jam reikės daryti. Mamai vaikinukas pasakė, kad važiuos į kitą miestą pardavinėti kvepalų, o ši nesigilino, kur išleido sūnų.

Nusikaltimo organizatoriai kelionės metu Sauliui paaiškino, kad važiuojama į Italiją, ten iš ūkinių prekių parduotuvių jam teks vogti specialias reples. „Kieti“ vyrukai perspėjo, kad jei bus sugautas, sakytų, jog atvažiavo vienas ir pats sugalvojo vogti reples. Pirmą kartą į parduotuvę jį palydėjo trys suaugusieji, parodė, ką gvelbti, o kitą sykį jau liepė veikti savarankiškai. Vaikinukas suvokė, į ką veliasi, kad daro nusikaltimą, tačiau pabandė vogti. Jį pastebėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas ir kreipėsi į policiją. Pareigūnai surado Sauliaus tėvus, vaikinukas buvo grąžintas į Lietuvą. Šiuo metu teismo procesas jau baigtas, trys kaltinamieji atlieka bausmę, o Saulius gyvena su tėvais.

Surems pečius

Panašių istorijų žiniasklaidoje galima aptikti gana dažnai, tačiau iš svetimų klaidų nepasimokoma. Todėl šiuolaikinės vergijos problemoms spręsti Šventos Mortos iniciatyvinė grupė pirmą kartą Kaune surengė praktinį seminarą‑konferenciją „Prekyba žmonėmis vyksta: matyk, atpažink, reaguok, padėk!“ Į renginį susirinko Kauno miesto mokyklų vadovai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai, Kauno I dekanato parapijų kunigai, Šeimos centrų, Lietuvos „Carito“ darbuotojai ir savanoriai, katechetai, bendruomenės pareigūnai ir kt. Viena konferencijos rengėjų F. R. Palaimaitė pasakojo, jog policija ir prokuratūra, rengianti prevencinius seminarus, stebėjosi, kad sulaukta tokio didelio susidomėjimo. „Vadinasi, suvokiame, kad problema egzistuoja, ir ji – didelė“, ‑ pabrėžė Kauno apskrities policijos kapeliono asistentė.

Apie prekybą žmonėmis kalbama seniai, vien Lietuvos „Caritas“ tuo rūpinasi nuo 2001 metų, bet vis dar nukenčia nemažai žmonių, laužomi jų gyvenimai. „Todėl būtina telkti įvairių institucijų atstovus, atlikti prevencinį darbą. Teritoriniu principu suvienysime Bažnyčios, policijos ir kitų institucijų pajėgas, kad išsiaiškintume, kuo galime padėti vieni kitiems spręsdami prekybos žmonėmis problemą“, ‑ teigė Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.

Lietuvos policijos mokyklos Policijos veiklos skyriaus viršininko pavaduotojo Viliaus Veličkos teigimu, nėra vienareikšmio atsakymo, kodėl tiek daug žmonių patenka į šiuolaikinės vergystės pinkles. „Dažnas mano, kad tik kitus galima parduoti, įtraukti į vergystę, jam taip neatsitiks. Tačiau kai pasiūloma daug pinigų, kartais net nepasidomima būsimu darbu. Naivumas ir patiklumas būdingi kone visoms aukoms“, ‑ pabrėžė Lietuvos policijos mokyklos atstovas.

Pasak prokurorės Nidos Grunskienės, vienos iš į sekso vergiją patekusių merginų apklausa su pertraukomis užtruko net 48 valandas. / Vilmos Kasperavičienės nuotraukos
Pasak prokurorės Nidos Grunskienės, vienos iš į sekso vergiją patekusių merginų apklausa su pertraukomis užtruko net 48 valandas. / Vilmos Kasperavičienės nuotraukos

Darbo neturintys žmonės yra potencialios šios nusikalstamos veikos aukos, todėl su Šventos Mortos iniciatyvine grupe bendradarbiauja ir Kauno darbo birža.

Panevėžio apygardos vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė praktiniame seminare‑konferencijoje atskleidė, kaip atpažinti, kad vyksta verbavimas, kokie signalai rodo, kad galite tapti prekybos žmonėmis auka. Patirtimi bei įžvalgomis taip pat dalijosi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro Kauno skyriaus socialinė darbuotoja Vaida Matusevičiūtė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus vyresnysis specialistas Darius Joneikis ir kiti.

Viliaus Veličkos teigimu, aukų bendras bruožas - naivumas ir patiklumas.
Viliaus Veličkos teigimu, aukų bendras bruožas - naivumas ir patiklumas.

Negalima tylėti

Čia buvo pateikta tik viena iš konferencijoje papasakotų prekybos žmonėmis aukų istorijų, ją galima vadinti sėkmingai pasibaigusia. Tačiau apstu ir pavyzdžių, kai auka tokią situaciją priversta išgyventi ne vieną kartą.

Nenoras dar kartą tai išgyventi, baimė, kad pasmerks artimieji, sužinos darbdavys, atkeršys nusikaltimo organizatoriai – pagrindiniai motyvai, lemiantys aukos apsisprendimą tylėti ir nesikreipti į teismą. Taigi gali būti, kad oficiali prekybos žmonėmis statistika tėra ledkalnio viršūnė. „Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad nuostata nesikreipti į teisėsaugininkus vėl gali tapti grėsme būti išvežtam arba į nemalonią situaciją įvelti ir kitus aukos artimos aplinkos žmones“, ‑ priminė viena konferencijos rengėjų F. R. Palaimaitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"