Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prekybininkai: neįmanoma kainų etiketėse rašyti didesnėmis raidėmis

 
2018 08 16 16:41
LŽ archyvo asociatyvi nuotrauka

Seimo narei prekybininkams pasiūlius keisti produktų kainų skelbimą ir etiketėse kainas rašyti didesniu šriftu, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas sako, kad tai neįmanoma įgyvendinti ir brangiai kainuotų. 

„Etiketės turi ribotą vietą simboliams ir jų dydžiams, reiktų keisti visas etiketes dėl ne visai nereikšmingo dalyko, kas sukeltų milžiniškus kaštus“, – BNS teigė asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

Jo teigimu, išdidintos kainos pirkėjus dar labiau klaidintų, nes jie susipainiotų, kuri kaina – įsigyjamo produkto kiekio, o kuri – jo kilogramo ar litro.

Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė paragino prekybos centrų „Maxima“, „Rimi“, „Norfos“, „Lidl“ ir „Iki“ vadovus etiketėse kainas nurodyti didesnėmis raidėmis, kad jos būtų matomos aiškiai ir ryškiai.

„Tikiuosi geranoriškumo iš pačių prekybos centrų“, – BNS teigė parlamentarė. Ji neketina teikti įstastymo pataisos, kuri įpareigotų prekybos centrus naudoti didesnes ir įskaitomesnes etiketes.

Ji įsitikinusi, kad naujovė nepareikalautų didelių lėšų, tačiau palengvintų suprati kainas vartotojams, ypač silpnaregiams.

„Dabar pirkėjui tenka arba itin atidžiai apžiūrinėti gaminių pakuotes, arba lyginti standartinio vieneto, pavyzdžiui, kainos už kilogramą arba litrą, kainas. Standartinio vieneto kainos etiketėje privalomai nurodomos, tačiau jos dažnai rašomos ypač mažu šriftu, tad yra sunkiai įskaitomos, juolab asmenims su silpnesniu regėjimu“, – sako R. Morkūnaite-Mikulėnienė.

L. Vilimas pabrėžė, kad prekybininkai su silpnaregių organizacijomis yra susitarę, kad ten, kur lankosi daugiausia šios bendruomenės narių, etiketės jiems būtų pritaikytos. Tačiau L. Vilimo teigimu, kol kas tokio poreikio esą nėra, o norėdami apsipirkti, blogai matantieji gali kreiptis į darbuotojus.

„Darbuotojai visi apmokyti palydėti, perskaityti, paduoti“, – sakė asociacijos vykdomasis direktorius.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad popierines etiketes greitai pakeis elektroninės.

„Kai kurios parduotuvės jau pereina prie elektroninių etikečių. Čia yra ateitis, ir labai artima. Popierinės etiketės greita gali būti išstumtos iš rinkos“, – įsitikinęs L. Vilimas.

Dabar prekybininkai etiketėje turi nurodyti ir konkretaus produkto kainą, ir kiek kainuoja jo kilogramas ar litras. Pastaroji informacija paprastai pateikiama mažesnėmis raidėmis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisRinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"