Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prekyba žmonėmis: nubaustųjų daugėja, bet aukų nemažėja

 
2018 01 26 6:00
Dažniausiai užverbuojama apgaule, sakoma, kad reikės prižiūrėti vaikus, tvarkyti kambarius, dirbti restorane ar bare. Susigundoma neįtariant klastos ir tik nuvykus į vietą sužinomas tikrasis darbo pobūdis.
Dažniausiai užverbuojama apgaule, sakoma, kad reikės prižiūrėti vaikus, tvarkyti kambarius, dirbti restorane ar bare. Susigundoma neįtariant klastos ir tik nuvykus į vietą sužinomas tikrasis darbo pobūdis. elitedaily.com nuotrauka

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė, 2006 metais išnagrinėjusi pirmąją Lietuvoje prekybos žmonėmis bylą, ragina įvairių už problemos sprendimą atsakingų įstaigų ir organizacijų atstovus atsigręžti į kaimus, vaikų globos namus – jų gyventojams intensyviau aiškinti, į kokias pinkles galima pakliūti patikėjus viltingais pažadais.

Prokurorų Gintauto Sereikos ir Vidos Kazlauskaitės bei policijos pareigūno Sergejaus Piskunovo, „Mažeikių naftos“ vadovo Gedimino Kiesaus ir jo sūnaus bei vairuotojo nužudymai, byla dėl nusikalstamo susivienijimo „Vyšniukai“ ir kt. Aktyviai dalyvavusi tiriant šiuos ir kitus šalies rezonansinius nusikaltimus, tarp jų – ir prekybos žmonėmis bylas, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė per 11 metų netapo atsparesnė skaudžioms istorijoms, jas pasakojant prokurorei tenka gerokai suimti save į rankas.

Nida Grunskienė: "Prekybos žmonėmis bylų kasmet daugėja. Žmonės tampa drąsesni, jie mato, kad bylos patenka į teismus, jos nagrinėjamos, o kaltieji griežtai baudžiami."/Vilmos Kasperavičienės nuotrauka
Nida Grunskienė: "Prekybos žmonėmis bylų kasmet daugėja. Žmonės tampa drąsesni, jie mato, kad bylos patenka į teismus, jos nagrinėjamos, o kaltieji griežtai baudžiami."/Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Atsiranda naujų formų

‑ Ką iš tikrųjų apima prekybos žmonėmis sąvoka?

‑ Išgirdę šiuos žodžius paprastai tiesmukai įsivaizduojame, kad kas nors ką nors pardavė, nupirko, surišo ir išvežė. Dažnai tai suprantame pažodžiui, šiurkščiai, nesuvokiame, kad žmonės gali būti ilgai verbuojami, išvežami į užsienį, kur verčiami vogti, elgetauti, užsiimti prostitucija arba daryti kitokias nusikalstamas veikas. Dažniausiai užverbuojama apgaule, sakoma, kad reikės prižiūrėti vaikus, tvarkyti kambarius, dirbti restorane ar bare. Susigundoma neįtariant klastos ir tik nuvykus į vietą sužinomas tikrasis darbo pobūdis. Tuomet apribojama žmogaus laisvė, užkraunamos skolos, pagrasinama, kad jis nebus laisvas, kol neatidirbs už skolas.

Nors dažniausiai prekyba žmonėmis siejama su prostitucija ir manoma, kad į šiuolaikinės vergystės gniaužtus dažniau patenka merginos ir moterys, vis dėlto esama jos įvairiausių formų: prekyba organais, vaikų grobimas, nelaisvė, seksualinis išnaudojimas, vergiškas darbas, fiktyvios santuokos, prekyba vaikais, prievartinė surogatinė motinystė, elgetavimas, nelegalios migracijos organizavimas, išnaudojimas nusikaltimams vykdyti, vaikų pornografija, seksualiniai nusikaltimai.

Be to, atsiranda vis naujų šiuolaikinės vergovės formų. Pavyzdžiui, pastaruoju metu vis labiau populiarėja vadinamieji interneto modeliai – merginoms siūloma virtualiai bendrauti su vyrais, per interneto kameras. Tikinama, kad jos tik pasikalbės su vyrais ir taip užsidirbs pinigų. Nieko neįtariančiai aukai sutikus, išnuomojamas butas, kuriame ji galėtų dirbti, aukos vardu išsimokėtinai nuperkamas kompiuteris. Interneto modeliai verčiami prieš vaizdo kameras nusirengti, atlikti įvairius seksualinio pobūdžio veiksmus. Jei auka atsisako užsiimti tokia veikla, jai grasinama skolų išieškojimu ir gėdingos informacijos paviešinimu.

‑ Kas dažniausiai patenka į šiuolaikinės vergovės pinkles?

‑ Tai gali būti ir žmonės, įsiskolinę įstaigoms ar kitiems asmenims, vartojantys narkotines medžiagas, į alkoholizmą linkę asmenys. Taip pat, be abejo, jaunos merginos, kurios siekia lengvesnio gyvenimo, o kartais – ir iššūkių. Tai gali būti ir jaunos, vaiką ar vaikus auginančios moterys, sunkiai suduriančios galą su galu. Kadangi valstybės išmokos už vaikus nėra didelės, jos ryžtasi bet kokiam darbui.

Dažniau „parduodami“ provincijos gyventojai

‑ Prekyba žmonėmis ‑ didmiesčių ar provincijos problema?

‑ Pagal tai, kiek teko atlikti arba kontroliuoti ikiteisminių tyrimų, galiu daryti išvadą, kad į nusikaltėlių tinklus dažniau patenka kaimo vietovėse gyvenantys žmonės, tačiau buvo ir pakliuvusių iš Kauno, Kėdainių ar kitų miestų.

Žmonės yra linkę pasitikėti kitais asmenimis, o tie, kurie užsiima šia nusikalstama veika, verbuoja aukas, – išmano jų psichologiją. Jie surenka išsamią informaciją, atvyksta į namus, įvertina juos, tad žino, ką reikia siūlyti. Pavyzdžiui, viena užverbuota mergina gyveno namuose, kuriuose net elektra buvo prabanga. Jai buvo pasakyta, kad yra galimybė pagerinti buitį, turėti normalesnę lovą. Kita auka buvo suviliota galimybės ištrūkti iš girtaujančių tėvų namų.

‑ Ar yra bendrų požymių, išduodančių nedorų ketinimų turintį asmenį?

‑ Vertėtų suabejoti, kai siūlomas labai dosniai mokamas darbas užsienyje, kuriam neturima pakankamai įgūdžių. Pavyzdžiui, asmeniui, nemokančiam anglų kalbos, siūlomas darbas prestižiniame Londono restorane arba merginai, neturinčiai atitinkamų fizinių duomenų, – modelio ar šokėjos darbas. Išduoti negerus kėslus gali ir tai, kai vykstant į užsienį sakoma, kad nereikia imti asmeninių daiktų, neva viskuo bus pasirūpinta. Įtarti negerų dalykų galima ir tada, kai pažinties su verbuotoju pradžioje būsima auka fotografuojama, siekiama pakeisti jos įvaizdį, perkami nauji drabužiai.

Į teisėsaugą kreipiamasi vis dažniau

‑ Kiek metų buvo jauniausioms jūsų praktikoje pasitaikiusioms aukoms?

‑ Jauniausiam vaikinukui tebuvo trylika, o merginai – septyniolika. Pažymėtina, kad ši problema neaplenkia vaikų, kuriems trūksta dėmesio, susikalbėjimo, kai vaikas jaučiasi vienišas. Tokia situacija šeimoje – puiki terpė užverbuoti bei parduoti ir berniuką, ir mergaitę.

‑ Ar prisimenate pirmąją bylą?

‑ Tai buvo 2006 metais. Tuomet gavau informacijos iš vienos areštinės, kad ten esantis žmogus nori su manim pakalbėti. Nuvykus paaiškėjo, kad asmuo sulaikytas dėl įtraukimo į prostituciją. Jis pasakė, kad nori bendradarbiauti ir suteikti informacijos apie visą tinklą. Pradėjus tyrimą, buvo nustatytos 24 nukentėjusiosios, septyni asmenys nuteisti.

‑ Ar galėtumėte įvardyti Jūsų tirtą skaudžiausią istoriją?

‑ Tai – apgaule neva į Latviją skinti apelsinų užverbuotos merginos istorija. Ji augo socialinės rizikos sąrašuose esančioje šeimoje. Su patrauklios išvaizdos mergina susipažino nuo narkotikų priklausomas vaikinas. Jis Ritą (vardas pakeistas) apgyvendino išnuomotame bute ir kartu su sėbrais pasirūpino, kad ji gautų asmens dokumentus ( jų mergina neturėjo). Iš tikrųjų ji buvo išvežta į Ispaniją. Supratus, kad darbas nesusijęs su apelsinų skynimu Latvijoje, pakriko jos psichika, mergina vėliau neprisiminė, kaip atsidūrė prie vienuolyno.

Vienuolės pasirūpino, kad jai psichiatrijos ligoninėje būtų suteikta profesionali pagalba. Labiausiai šioje istorijoje šokiravo Ispanijos policijos pareigūnų veiksmai – jie parašė, kad devynių klasių išsilavinimą turinti ir toliau Panevėžio niekada nebuvusi septyniolikmetė, vos keturias dienas pagyvenusi Ispanijoje, laisvai kalba šios šalies kalba.

Sugrąžinta į Lietuvą, Rita pirmiausia aplankė vaikiną, pardavusį ją už narkotikus – ji nesuvokė, kad jis taip galėjo pasielgti. Pirmos instancijos teismas išteisino šį nusikaltimą padariusius asmenis, tačiau surašius apeliaciją, jie buvo nubausti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis.

‑ Kaip apibūdintumėte problemos mastą. Ar padėtis keičiasi?

‑ Pernai Lietuvoje pradėti 36 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, 2016 metais ‑ 29, 2015-aisiais – 27, 2014 metais – 24. Skaičiai, nors ir pamažu, kasmet didėja. Žmonės tampa vis drąsesni, jie mato, kad bylos patenka į teismus, jos nagrinėjamos, o kaltieji griežtai baudžiami. Jie įsitikina, kad tokių nusikaltimų aukų balsas gali būti išgirstas, jos ginamos, todėl tokių bylų daugėja.

Beje, miestuose padėtis yra šiek tiek geresnė, todėl manau, kad prekybos žmonėmis problemą spręsti suinteresuotų įstaigų ir organizacijų atstovams reikėtų važiuoti į kaimus, į vaikų globos namus ir pasakoti, aiškinti, kas gali atsitikti patikėjus viltingais pažadais. Ne paslaptis, kad tarp miesto ir kaimo yra nemenka atskirtis, kaime esama ir neturinčiųjų kompiuterio, o spauda – brangus malonumas. Manau, kad plakatas „Tave parduos kaip lėlę“, viešai eksponuotas miestuose, buvo labai veiksmingas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"