Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prašo griežtinti atsakomybę už tarnybinių gyvūnų sužalojimą

 
2016 10 07 11:14
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) penktadienį kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijos vadovybę siūlydama papildyti Baudžiamąjį kodeksą, numatant atsakomybę už tarnybinių gyvūnų tyčinį sunaikinimą ar sužalojimą.

Šis pasiūlymas susijęs su atveju, kai rugsėjo 28 dieną Seimo vicepirmininko „tvarkiečio“ Kęsto Komskio brolis Arvydas Komskis Pagėgių savivaldybėje nušovė VSAT Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardoje tarnavusį belgų aviganį Ramzį.

„Vienas geriausių ir perspektyviausių pasieniečių tarnybinių šunų tuo metu sekė įtariamųjų kontrabanda pėdsakais. Trejų metų Ramzis buvo puikiai paruoštas ir prieš metus išlaikęs aukščiausią pasieniečių šunims suteikiamą kvalifikacinę kategoriją“, – pabrėžiama VSAT pranešime.

Anot jo, šiuo metu teisės aktuose nėra sąvokos „gyvasis turtas“, nors valstybės tarnyboje darbui pasitelkiami ir žirgai, ir šunys. Todėl Ramzio atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnį „Turto sunaikinimas ar sugadinimas“.

„Tarnybinis gyvūnas yra ypatinga valstybės materialaus turto rūšis, išskirtinė specialioji priemonė, sugebanti vykdyti komandas ir dėl to panaudojimo prasme gerokai efektyvesnė už kitas specialiąsias priemones užtikrinant žmogaus teises, laisves ir ginant viešąjį interesą. Tarnybinį šunį išlaikyti bei parengti, palaikyti jo kvalifikaciją reikia nemažų finansinių ir žmogiškųjų išteklių“, – teigia VSAT.

Todėl pasieniečiai ir siūlo griežtinti atsakomybę už tarnybinių gyvūnų sunaikinimą ar sužalojimą.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 300 tarnybinių šunų, iš jų 167 tarnauja VSAT.

Pasieniečių tarnybiniai šunys yra išmokyti sekti „karštais“ pėdsakais ir sulaikyti pažeidėjus, aptikti narkotines medžiagas, ginklus, sprogmenis. VSAT keturkojai dažnai yra kviečiami pagalbon, kai reikia surasti pasiklydusius ar dingusius žmones. Pasieniečiai kinologai su savo šunimis nuolat suteikia pagalbą kitoms institucijoms, dažnai dalyvauja tarptautinėse operacijose.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"