Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Potvynis nuniokojo pylimus

 
2010 04 13 0:00

Pamarys skambina pavojaus varpais: prašoma skirti daugiau pinigų potvynio nuniokotiems pylimams atstatyti, mat kito stichijos siautėjimo jie neatlaikys.

Didžiausia grėsmė žmonių gyvybei ir turtui kiltų Rusnės saloje. Šilutės meras Virgilijus Pozingis pripažįsta, kad 2 tūkst. rusniškių skubi evakuacija būtų neįmanoma. Palikti vandens užlietą teritoriją dauguma jų galėtų tik asmeniniu transportu, tačiau kelias Šilutė-Rusnė per potvynį lengviesiems automobiliams dažniausiai neįveikiamas.

"Kadangi estakados statybos projektas numarintas, lieka vienintelė priemonė apsisaugoti nuo stichijos - pylimų remontas. Šio pavasario potvynis parodė, kad Šilutės pylimai nesaugūs. Todėl raginame organizuoti Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdį Šilutės rajone ir įvertinti potvynio padarytą žalą", - LŽ sakė Šilutės meras.

Pylimų sistemą jau apžiūrėjęs bendrovės "Šilutės polderiai" vadovas Rimantas Liatukas LŽ tvirtino, kad keliuose ruožuose jie išties gerokai apgadinti. "Jei mums šiemet daugiau pinigų neskirs, bėdų galime turėti jau vasarą prasidėjus stiprioms liūtims. Panašiai atsitiko prieš dvejus metus", - sakė jis.

Šių metų potvynis pamario gyvenvietes saugančius žiemos pylimus kai kuriose vietose itin nuniokojo. Bendras apgadintų pylimų ilgis sudaro apie 2 kilometrus. Didžiausią žalą ledonešis padarė Pakalnės polderiams Rusnės saloje ir Alkos polderiams Minijos žemupyje.

"Yra dviejų rūšių pylimai - vasariniai ir žieminiai. Pastaruosius daugelyje vietų vanduo smarkai paplovė. Vasaros pylimai, kurie saugo ganyklas, dirbamąją žemę, šiuo metu dar po vandeniu, tikroji jų būklė paaiškės jam nuslūgus", - sakė R.Liatukas. Jau aišku, kad šio pavasario potvynio neatlaikė ties Uostadvariu esantis vasaros polderių pylimas, čia esama pralaužos.

Specialistai tikina, kad jei nebus remontuojami, kito potvynio pylimai neatlaikys. Pernai melioracijos darbams ir įrenginiams eksploatuoti valstybė skyrė 3,2 mln. litų, šiemet - 2,3 mln. litų.

"Preliminariai įvertinę situaciją galime teigti, kad apgadintų pylimų sutvirtinimas kainuos mažiausiai 1 mln. litų. Antra tiek turėsime sumokėti už elektrą, nes reikės išsiurbti vandenį iš laukų. Visai polderių sistemai rekonstruoti, siurblinėms remontuoti, kanalams gilinti reikėtų 70 mln. litų. Apie tokią sumą nesvajojame. Jei gautume nors 5 mln. litų, galėtume planuoti didesnius darbus", - sakė R.Liatukas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"