Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Popiežiaus žinia: pažvelkime patys į save

 
2018 09 24 18:11
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Savaitgalį Lietuvoje apsilankęs popiežius Pranciškus daug kalbėjo apie solidarumą, būtinybę priimti kitą ir kitokį, akcentavo skaudžią Lietuvos praeitį bei Lietuvos misiją būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Popiežiaus žinia, pasak ekspertų, buvo aiški ir gana aštri, svarbu ar mes ją priimsime ir suprasime.

Seimo narys konservatorius ir buvęs bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas komentuodamas popiežiaus Pranciškaus kelionę į Lietuvą sakė, kad prieš vizitą nebuvo visiškai aišku į ką popiežius kreips dėmesį.

„Buvo gana netikėta ir stipru, kad popiežius kalbėjo apie mus, privertė pažvelgti į save kiek kitomis akimis. Jis pasakė, kad mes su savo patirtimi ir istorija esame svarbūs. Mes sakome, jog esame mažyčiai ir nereikšmingi, bet popiežius apie mus kalbėjo, kaip apie tuos, kurie turėdami tam tikrą patirtį (istorinių kančių) šiandien turi imtis savo misijos. Popiežiaus mintį, kad turime būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų reikia suvokti ne geografiškai, bet kaip potencialą siekti susikalbėjimo“, – sakė A. Navickas.

Netikiu, kad popiežiaus vizitas pakeis šalies politinį gyvenimą.

Anot jo, susidarė įspūdis, kad popiežius kreipiasi į mus atpažindamas mūsų stiprybę, net tą, kurios patys nesuvokiame. „Taip pat atkreipiau dėmesį į Šventojo Tėvo paprastumą ir autentiškumą, jis nebandė būti „superžvaigžde“, matėsi, kad yra labai pavargęs, bet daro tiek, kiek sugeba, taip pat, jog jam labiau patinka bendrauti su žmonėmis, o ne sakyti viešas kalbas. Popiežiaus paprastumas buvo paperkantis“, – dalijosi Seimo narys.

Jis pripažino, kad sunku spręsti, ką iš šio vizito pasiims politikai, nes ši bendruomenė yra labai fragmentuota ir kiekvienas gali girdėti skirtingus dalykus.

„Esu girdėjęs iš vieno kolegos politiko, kad popiežiaus per dažnai minėjo žydus. Aš manau, kad jis kalbėjo apie nepaprastai svarbius dalykus: neapykantos ištakas. Galbūt popiežiaus kalbėjimas yra dar vienas postūmis politiniam susikalbėjimui. Norisi tikėti, kad popiežiaus vizitas padės pereiti nuo politinio susmulkėjimo prie pamatinių, strateginių dalykų. Nors jei atvirai, netikiu, kad politikai pirmiausia išgirs popiežių, labiau tikiu jaunimu ir kitais, jie, tikėtina, tikrai išgirs. Netikiu, kad popiežiaus vizitas pakeis šalies politinį gyvenimą“, – sakė A. Navickas.

Politikas buvo nustebintas, kiek susirinko žmonių, kokie jie buvo geranoriški ir kantrūs. „Žmonės susitaikė su nepatogumais, buvo juntama pozityvi nuotaika, solidarumas, susiklausymas. Visuomenė atliepė popiežiaus žodžius apie potencialą. Žmonės yra daugiau nei politinis elitas“, – kalbėjo Seimo narys.

Stipri žinutė kunigams

Vilniaus universiteto profesorius, istorikas Arūnas Streikus sako, kad svarbiausios popiežiaus žinios buvo dvi: pirmoji buvo skirta visuomenei, ši žinia kvietė „pereiti į kitą lygą“ ir kitaip naudoti savo turtingą istorinę atmintį.

„Apsilankymas „Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje“ ir malda prie Vilniaus geto aukų paminklo – parodymas, kad abiejų totalitarinių režimų teroras yra vienodai svarbus ir skaudus. Tiek lietuvių tautos patirtos represijos, tiek Lietuvoje gyvenusių žydų tragedija turi būti vienodai svarbios katalikams. Tai buvo žinia visuomenei, o štai kita žinia buvo skirta kunigams ir vienuoliams. Popiežius labai aiškiai pasakė, kad kunigai negali būti Bažnyčios funkcionieriai, negali įsipareigoti vidutiniškai ir kad nereikia laukti tikinčiųjų bažnyčiose, privalu eiti jų ieškoti“, – sakė istorikas.

Esu girdėjęs iš vieno kolegos politiko, kad popiežiaus per dažnai minėjo žydus. Aš manau, kad jis kalbėjo apie nepaprastai svarbius dalykus: neapykantos ištakas.

Anot jo, popiežius akcentavo, jog istorija negali būti negyvas dalykas, ji privalo įpareigoti dabarčiai.

„Visuomenės momentinė reakcija (į popiežių) buvo vienokia, o štai reakcija į jo pasakytus žodžius susiformuos ne šiandien ir ne ryt. Popiežiaus kvietimas naujai pasižiūrėti į savo istoriją, tikiuosi, bus išblaivinantis, nes iki šiol mūsų požiūris į istoriją yra nevisiškai adekvatus. Egzistuoja požiūris, kad vien dėl savo patirtų kančių esame kažkuo vertesni už kitus, kita vertus yra ir labai aštrūs susipriešinimai dėl istorijos“, – svarstė A. Streikus.

Popiežius griovė mitus

Vytauto Didžiojo universiteto profesorės, sociologės Mildos Ališauskienės popiežiaus žinutė nenustebino, nes Lietuvoje jis akcentavo tai, ką akcentuodavo ir kitose valstybėse: Bažnyčią, kuri artėja prie žmogaus, kuri neskaldo, siekia vienyti.

Jis abejojo tam tikrais nusistovėjusiais visuomenės pasakojimais, tarkime, kad lietuvis turi būti katalikas, kad čia katalikų žemė. Popiežius kvietė kritiškai į tai pasižiūrėti.

„Visuomenei buvo suteikta proga išgirsti ir susimąstyti apie tam tikrus dalykus. Popiežius kvestionavo pagrindinį mūsų visuomenėje susiklosčiusį mitą, kad lietuvis yra katalikas. Šis naratyvas, kuris visuomenėje yra labai gajus, buvo klibinamas. Popiežius kalbėjo apie meilę kitokiems, kitaip tikintiems ir kitaip galvojantiems, o tai reiškia, kad buvo kalbėta ne vien tik apie katalikus. Buvo kalbėta apie kitokio žmogaus priėmimą, ne tik lietuvio“, – svarstė profesorė.

Anot M. Ališauskienės, popiežius akcentavo tai, kas aktualu: migraciją, pabėgėlius, kuriuos turėtume priimti. Jis abejojo tam tikrais nusistovėjusiais visuomenės pasakojimais, tarkime, kad lietuvis turi būti katalikas, kad čia katalikų žemė. Popiežius kvietė kritiškai į tai pasižiūrėti.

„Tam, kad šios žinutės būtų išgirstos ir suprastos reikia laiko. Tarkime, prieš 25 metus popiežius Jonas Paulius II sakė, kad lenkai gyvenantys Lietuvoje yra Lietuvos lenkai. Šiandien galime pasižiūrėti, kiek Lietuvoje gyvenančių lenkų save tokiais laiko ir ar lietuviai juos laiko Lietuvos lenkais“, – sakė sociologė.

Anot profesorės, tam, kad įvyktų pokyčiai reikia laiko. Popiežius kvietė dar kartą pagalvoti apie mūsuose susiformavusį homogeniškumą ir pasvarstyti, kokia yra mūsų visuomenė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"