Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Popierinė globos namų pertvarka

 
2017 02 03 9:45
Valstybės institucijos žada visokeriopą pagalbą, bet kai vaikas atsiduria šeimoje, ji paliekama viena."Lietuvos žinių"archyvo nuotrauka
Valstybės institucijos žada visokeriopą pagalbą, bet kai vaikas atsiduria šeimoje, ji paliekama viena."Lietuvos žinių"archyvo nuotrauka

Institucinių vaikų globos namų pertvarką koordinuojanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) vien pirmajam šio projekto etapui, turinčiam pasibaigti šių metų pabaigoje, yra numačiusi išleisti 6,5 mln. eurų. Ekspertai teigia, kad už šiuos pinigus vykdomi „popieriniai“ darbai, užuot perėjus prie realių pertvarkų.

„Iki šiol, vykdant globos namų pertvarką, milijonai buvo suplanuoti poreikiams vertinti, metodikoms rengti ir panašiems dalykams. Vilties teikia tai, kad naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ieško, už kurio siūlo patempti, kad biurokratinis vortinklis būtų išardytas“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė Seimo narė žmogaus teisių ekspertė Dovilė Šakalienė.

Rimantė Šalaševičiūtė./ Alinos Ožič nuotrauka
Rimantė Šalaševičiūtė./ Alinos Ožič nuotrauka

Nuo 2015-ųjų vykdomos institucinės globos pertvarkos, palydimos šūkiu „Lietuva be vaikų namų“ (jai įgyvendinti iki 2020-ųjų ketinama išleisti 77,5 mln. eurų), rengėjai kol kas apsiriboja dokumentų kūrimu. Kaip nurodo SADM, šiuo metu įgyvendinamas pirmasis reformos etapas – pertvarkai reikalingų sąlygų sukūrimas ir paslaugų teikimas didinant esamų prieinamumą. Antrajame etape, prasidėsiančiame kitąmet, numatomas naujų formų paslaugų teikimas tikslinėms grupėms ir paslaugų infrastruktūros plėtra regionuose.

Pasak Seimo Laikinosios Vaiko gerovės grupės pirmininkės, buvusios vaiko teisių kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, dokumentai, reikalingi institucinei reformai, rengiami jau gerą dešimtmetį. Pasak jos, nepaisant gražių valstybės pažadų pasirūpinti savo vaikais, procesą stabdo įsigalėjusi biurokratija, kuri realių pokyčių nesiekia.

„Metodikos ir projektai parengti gerokai anksčiau, juos reikėtų tik patobulinti. bet mūsų valstybėje taip jau yra – keičiasi valdančiosios daugumos, keičiasi ministrai, bet tie žmonės, kurie sėdi „apačioje“ ir rengia dokumentus, nesikeičia dešimtmečiais. Reikalauti jų, valstybės tarnautojų, atsakomybės labai sunku, nes jie nuolat randa būdų, kaip pateisinti savo veiksmus“, – aiškino politikė.

Metodikos ir dokumentai

Prieš dvejus metus, po ištisos virtinės skandalų vaikų globos namuose, prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino šalies institucijas imtis realios sistemos pertvarkos. 2015-ųjų kovą paskelbta, kad pradedama institucinės globos, tai yra vaikų namų, reforma, ją koordinuoti patikėta SADM. Per penkerius metus atsakingos institucijos įsipareigojo įgyvendinti plataus masto pertvarkas, o po jų, išskyrus retas išimtis, Lietuvoje turėtų nebelikti globos namų, valstybei užtikrinant, kad vaikai saugiai augs su savo tėvais, o jų nesant – įtėvių, globėjų šeimose.

Iki šiol įgyvendinti keli bandomieji projektai, vaikus iš globos namų perkeliant į bendruomenes. Tačiau dažnu atveju šie pokyčiai reiškia, kad, išskaidžius institucines įstaigas, jų globotiniai įkurdinami mažesniuose bendruomeniniuose globos namuose arba socialiniuose butuose, kur juos prižiūri tų pačių globos namų darbuotojai.

Kaip dienraščiui „Lietuvos žinios“ nurodė SADM Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, šiuo metu, vykdant 2015 metų lapkritį pasirašytą iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą, kuriamos sąlygos, reikalingos veiksmingo perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos parengimo. Tai yra ministerija yra numačiusi parengti planuojamų teikti paslaugų metodinius pagrindus, įvertinti globotinių poreikius bei institucijų darbuotojų gebėjimus ir motyvaciją, tobulinti su vaikais dirbsiančių specialistų kompetenciją, šviesti visuomenę, vykdyti pertvarkos „tarpinstitucinį, tarpžinybinį ir tarpsektorinį“ bendradarbiavimą ir panašiai.

„Visų šių priemonių imamasi, nes norint sukurti rimtą alternatyvą vaikų namams reikia turėti tuos vaikus priimti pasiruošusią visuomenę“, – teigė D. Bernackienė.

Prieš kelias savaites reformos koordinatoriai paskelbė globos įstaigose gyvenančių tikslinių grupių atstovų individualių poreikių įvertinimo ir individualių planų sudarymo paslaugų viešąjį pirkimą. Konkurso nugalėtojai turės įvertinti institucinių įstaigų globotinių individualius poreikius, taip pat jų norus bei galimybes gyventi bendruomenėje. „Žinant tikslų paslaugų poreikį, bus konsultuojamos įstaigos rengiant individualius pačių įstaigų pertvarkos ir infrastruktūros plėtros regionuose planus“, – nurodė SADM atstovė.

Tokioms pertvarkoms iki metų pabaigos ketinama išleisti 6,5 mln. eurų. Kol kas, SADM duomenimis, ////įsisavinta 7,6 proc. projekto lėšų.

Jaučia grėsmę

R. Šalaševičiūtės teigimu, sakyti, kad vaikų globos namų pertvarka vykdoma dvejus metus, būtų neteisinga. Pasak jos, dar 2006-aisiais tuometinė Algirdo Brazausko Vyriausybė priėmė nutarimą, kuris turėjo duoti pagrindą vaikų globos namų deinstitucionalizacijai. Tokios įstaigos turėjo būti palaipsniui uždaromos, vaikai perkeliami į šeimynas bei ieškoma globėjų ar įtėvių. Kiek vėliau, nuo 2008-ųjų, pradėtos skirti lėšos potencialių globėjams rengti.

„Tačiau pagrindinis klausimas – kur padėti vaikus, iškėlus juos iš globos namų, iki šiol neišspręstas. Prieš kurį laiką didžiulės ES fondų lėšos buvo investuotos į esamų institucinių įstaigų rekonstravimą, o pinigų, už kuriuos būtų galima įrengti mažus globos namelius, trūksta. Šiuo metu lėšos investicijoms, statybai, rekonstrukcijai ir panašiems dalykams sumažintos iki 20 proc./// bendros sumos. Visi kiti pinigai eina „minkštiesiems“ projektams – specialistams rengti, mokymams, panašiems dalykams“, – kalbėjo ji.

Tarptautinio „European Lighthouse Foundations Network“ tinklo, besirūpinančio kokybiška vaiko globa šeimai artimoje aplinkoje, tikrojo nario „Žiburio“ fondo generalinės direktorės Kristinos Stepanovos teigimu, kol kas reformos eigoje stebima daug chaotiškų sprendimų. „Labai gerai, kad mes, kaip visuomenė, skiriame vis daugiau dėmesio, bandydami atrasti geresnius sprendimus, nei patalpinti vaikus į globos namus. Vis dėlto tiek mes, tiek kitos nevyriausybinės organizacijos jaučiame grėsmę, kad pertvarka ne iki galo apgalvota“, – aiškino ji.

Pasak K. Stepanovos, stebint situacija, kyla nuogąstavimų, ar „popieriniai“ darbai neužgoš realių sprendimų. „Nevyriausybinės organizacijos įvairių projektų ir pozityvios patirties turi daugiau nei pakankamai, tad juos galima tiesiog imti ir taikyti. Nemanau, kad reikia tiek daug laiko skirti metodikoms, nuolatinėms diskusijoms ir kitiems dalykams, nes daug naudos jie iš tiesų neatneša“, – kalbėjo „Žiburio“ vadovė.

Nemato žmonių

Linas Slušnys./ lsveikata.lt nuotrauka
Linas Slušnys./ lsveikata.lt nuotrauka

Viešosios įstaigos „Lions Quest Lietuva“ direktoriaus vaikų psichiatro Lino Slušnio teigimu, sumanymas atsisakyti institucinių globos namų yra geras, bet jam nebuvo tinkamai pasirengta. „Prieš kelias dienas teisingai pasakė prezidentė D. Grybauskaitė – tokie dalykai yra nusikalstamas biurokratizmas. Kam reikia įvairių metodikų ir dokumentų rengimui išleisti beveik 7 mln. eurų? Tai bandymas kuo ilgiau išlaikyti nesugriuvusią dabartinę sistemą“, – įsitikinęs jis.

Realūs globos pertvarkai reikalingi sprendimai kol kas sunkiai juda iš vietos. Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė viešosios įstaigos „Pactum“ mediatorė Odeta Intė, anksčiau vadovavusi Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, valstybė, socialinėmis reklamomis kviečianti prisidėti piliečius prie vaikų globos, palieka juos vienus, kai šie apsisprendžia tokios misijos imtis.

„Kai kalbame su globėjais, didžioji dalis šeimų atvirai sako: kol jie dalyvauja mokymuose, valstybės institucijos žada visokeriopą pagalbą, bet kai vaikas atsiduria šeimoje, ji paliekama viena. Globėjams kyla labai daug sunkumų, juk didžioji dalis globoti paimamų vaikų yra patyrę tokias netektis, kokias ne kiekvienas suaugęs žmogus galėtų ištverti, tad jiems reikia įvairiapusių paslaugų. Bet daugeliui globėjų tos paslaugos yra mokamos. Tai viena iš priežasčių, kodėl žmonės nesiryžta tapti globėjais ar įtėviais“, – pasakojo ji.

Kita problema, pasak O. Intės, yra ta, kad valstybė globoti vaikus kviečia reklama televizijose ar plakatais, tačiau realaus darbo su tuo užsiimti galinčiais piliečiais nevyksta. „Atvirai pasakysiu: reforma vykdoma „iš viršaus“, kai ji turėtų prasidėti nuo nuoširdžių pašnekesių paprastų žmonių kalba su vietos bendruomenėmis. Iš tiesų žmonės yra neišpasakytai geri – tiesiog to nepastebi, kai daug metų darai „valdišką“ darbą. Ir pati turėjau tą negerą savybę, kuria pasižymi mūsų valdininkai: įsivaizduoji, kad yra tvarka, teisės aktai, kad bet kuris žmogus, atsisėdęs prie kompiuterio, gali sužinoti, kaip tapti globėju. Tikrai ne. Reikia tos žinios nešėjo“, – pabrėžė ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"