Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Politologo komentaras

 
2006 06 01 0:00
Algis Krupavičius, Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius<br>LŽ archyvo nuotr
Algis Krupavičius, Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius
LŽ archyvo nuotr

'Vyriausybė sugriuvo, Brazausko era baigėsi, iki birželio pabaigos gyvensime naujos koalicijos sudarymo nuotaikomis.

Buvo naivu tikėtis kažko kito po prezidento kalbos, o ypač paradoksinio siūlymo Vyriausybei pasitikrinti pasitikėjimą, nors formaliai tokio mechanizmo nėra. Taigi Darbo partija reagavo adekvačiai, net savotiškai užkirto kelią koalicijos agonijai. Teoriškai buvo galima išeiti iš krizės, bet išorinės jėgos to neskatino. Šįkart premjerui prezidentas nepagelbėjo, sudarė sąlygas pasitraukti, nes scenarijus, kad Brazauskas ims burti naują Vyriausybę, buvo akivaizdžiai neįmanomas.

Noras telktis daug kam gali būti dingęs. Darbo partijai, jei ji mąsto apie savivaldos rinkimus, pirmiausia reikia išsispręsti vidaus problemas, o tai lengviau daryti būnant opozicija. Panaši ir socialdemokratų padėtis - po patirties šioje valdančiojoje koalicijoje irgi nėra didelių paskatų eiti į naujas. Laikas prieš rinkimus pagalvoti apie partiją, ypač kai laukia lyderio kaita. Kalbėti apie "vaivorykštes" po mėnesį trukusių konservatorių pastabų vargu ar įmanoma, nes pasitraukus Brazauskui nomenklatūrinė socialdemokratų dalis tikrai neišnyks.

Socialdemokratų link dreifuojantys valstiečiai liaudininkai yra laisvesni, bet nenustebčiau, jei pasirinktų buvimą opozicija. Iš sugriuvusios koalicijos į naują tikrai eis neformalaus partnerio statuso "pilietininkų" frakcija. Jie turi ką prarasti - Seimo pirmininko postą.

Padėtis nėra be išeities. Galimų modelių esama. Pavyzdžiui, ties daugumos riba balansuojanti centro dešinės mažumos Vyriausybė, sudaryta iš konservatorių ir trijų liberalių jėgų - sąjūdininkų, socialliberalų ir liberalcentristų. Su tam tikromis korekcijomis pasikartotų po 2000 metų rinkimų susiklosčiusi situacija, jei prezidentas kaip anuomet prisiimtų variklio funkciją - koalicijos iniciatoriaus ir globėjo funkciją.

Juoba kad tam tikras prezidento ir konservatorių politinis tandemas de facto egzistuoja. Tai pastaruoju metu rodė prezidento veiksmai - delsimas vietoj pasitraukusių ministrų skirti naujus, skubėjimas nelaukiant interpeliacijų pareikšti nepasitikėjimą dar dviem ministrais.

Ideologine atžvilgiu prezidentas geriau sutartų su centro dešinės Vyriausybe. Žinoma, tokios mažumos Vyriausybės lauktų nuolatinis laviravimas Seime, nes opozicija, nors ir susiskaldžiusi, būtų vieningesnė nei dabar".

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"