Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Politinės skyrybos – be laimingos pabaigos

 
2017 08 25 9:50
Sprendimą, likti ar nelikti koalicijoje, apsunkina ir socialdemokratų vidaus kova dėl įtakos bei valdžios.
Sprendimą, likti ar nelikti koalicijoje, apsunkina ir socialdemokratų vidaus kova dėl įtakos bei valdžios. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Iš beveik pusės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyrių, jau balsavusių dėl koalicijos su „valstiečiais“ likimo, tik du pageidauja, kad ji būtų išsaugota. Regis, išvengti skyrybų padėtų tik politiniai viražai, kuriuos atlikti puikiai moka senieji socialdemokratai. Jeigu skyrybos vis dėlto įvyktų, galimi tolesnio politinio gyvenimo scenarijai neduotų nieko gero nei abiem partijoms, nei piliečiams.

Nors socialdemokratai bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) dar nepaminėjo nė pirmųjų buvimo valdžioje metų, akivaizdu, kad normalaus jų koalicijos darbo nebebus. Vertėtų pridurti – nelabai ir buvo. Dabar abi politinės santuokos iš reikalo šalys rengiasi skyryboms.

Laukti rugsėjo 20 dienos, kai baigsis LSDP skyrių balsavimas, nebėra prasmės, nes tendencijos jau aiškios. Vakar jau buvo balsavę 29 iš 60 šios partijos skyrių: 2 – už likimą valdančiojoje daugumoje, 4 – už koalicinės sutarties peržiūrėjimą, kiti 23 skyriai – už pasitraukimą.

Skyrybos beveik neišvengiamos. O kas būtų joms įvykus?

Pirmas scenarijus: koalicija su konservatoriais

Įgyvendintas „valstiečių“ susitarimas su konservatoriais balsuoti už urėdijų reformą lyg ir suteiktų pagrindą svarstyti jų sąjungos galimybę. Tačiau toks partnerio pakeitimas, kaip prognozavo Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Algis Krupavičius, „valstiečiams“ būtų labai komplikuotas.

Ši Vyriausybė turėtų atsistatydinti, būtų formuojamas naujas ministrų kabinetas, nes koalicijos partnerių proporcijos pakistų iš esmės – konservatoriai pretenduotų į kokius 45 proc. ministrų portfelių ir nemažą dalį postų Seime. „Turėtume naują Vyriausybę, ir nebūtinai Sauliaus Skvernelio antrąją“, – sakė A. Krupavičius. O jeigu premjero postą S. Skvernelis išsaugotų, konservatoriams neabejotinai atitektų Seimo pirmininko kėdė. Kitaip tariant, politinių postų perdalijimas būtų kardinalus ir skausmingas.

Antra, tektų peržiūrėti politikos prioritetus, pavyzdžiui, būtų laužomos ietys dėl aukštojo mokslo reformos. „Konservatoriai nepasižymi socialiai jautria politika, tad per rinkimus demonstruotas LVŽS kairumas galėtų būti labiau pastumtas į centro dešinę. Nors, tiesą sakant, Vyriausybė savo veiksmais jau daug kur yra perėjusi į centro dešinės poziciją, ir tai yra vienas socialdemokratų argumentų svarstyti savo likimą koalicijoje“, – pažymėjo A. Krupavičius.

Jo nuomone, dar vienas „ne“ konservatorių ir „valstiečių“ koalicijai – jų elektorato nesuderinamumas. Dalis konservatorių rinkėjų gal pritartų koalicijai vien dėl to, kad jų remiama partija po ilgo laiko pagaliau patektų į valdžią. Tačiau „valstiečių“ rinkėjams, kurie nuo politinio centro yra pakrypę į kairę, tai nepatiktų.

Antras scenarijus: skilę „valstiečiai“ ir dešinieji

O gal pagaliau bus įgyvendintos nuo kadencijos pradžios kai kurių politologų išsakomos vizijos apie „valstiečių“ skilimą, ir susiformuos Sauliaus Skvernelio rėmėjų, konservatorių ir liberalų centro dešinės koalicija? „Skilimas nieko nespręstų, nes S. Skvernelis tikrai neturi šansų išsivesti didelę dalį dabartinės „valstiečių“ frakcijos, kad atsirastų sąlygos centro dešinės daugumai“, – dėstė A. Krupavičius.

Trečias scenarijus: koalicija su mažosiomis frakcijomis

Mykolo Romerio universiteto lektorės politologės Rimos Urbonaitės nuomone, nors „valstiečių“ susiderėjimas su konservatoriais vargu ar įmanomas, nes jie prašytų tikrai nemažai, ir derybos būtų sudėtingos, lygiai taip pat būtų keista, jei „valstiečiai“ sudarytų oficialią koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), žinodami, kad šios politinės jėgos pirmininkas puošėsi Georgijaus juostele, o kai kurie LLRA-KŠS nariai imasi prorusiškų iniciatyvų. Sunkiai įmanoma koalicija ir su „Tvarka ir teisingumu“, nes „valstiečiai“ yra pareiškę, kad su šia partija nesibroliaus.

Rima Urbonaitė: „Atrodė, kad viena kitos nepakęsdamos koalicijos partijos vis tiek laikysis drauge. Dabar šansų likti kartu – nedaug.“

Pasak A. Krupavičiaus, bandymas sukirsti rankomis su LLRA-KŠS ar su kuo nors iš Mišrios Seimo narių grupės nepatrauklus ir tuo, kad tokiai koalicijai iki parlamentinės daugumos vis tiek pritrūktų mandatų.

Rimta kliūtis „valstiečiams“ ieškant naujų politinių partnerių – ir artėjantys savivaldos rinkimai 2019 metais, ir Seimo 2020-aisiais. Jei koalicijai nepavyktų pataisyti savo reputacijos, bet kuriai partijai geriau į rinkimus eiti kaip opozicinei, uoliai kritikuojant valdančiuosius.

Ketvirtas scenarijus: mažumos Vyriausybė

R. Urbonaitės teigimu, labiausiai tikėtina, kad „valstiečiai“ ieškos neformalių saitų, taip bandydami užsitikrinti bent minimalią paramą. „Valstiečiai“ turbūt neburs naujos oficialios koalicijos, o projektuos neformalią – liks kaip mažumos Vyriausybė, bet bandys susikurti mechanizmą, kaip per postų, liksiančių nuo socialdemokratų, padalijimą kitoms partijoms užsitikrinti palaikymą. Bet tai negarantuotų nuolatinės sisteminės paramos, tad „valstiečiams“ tektų patirti nuolatinę turbulenciją ir skirti labai daug laiko deryboms su įvairiomis frakcijomis dėl kiekvieno projekto palaikymo. Nė viena opozicinė partija nenorės rožėmis kloti „valstiečiams“ kelio, tad bus daug įtampos, chaoso ir užkulisinių derybų“, – aiškino politologė.

"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Bet, anot R. Urbonaitės, mažumos Vyriausybė gali funkcionuoti iki kadencijos pabaigos, nes ministrų kabinetą nėra paprasta keisti, be to, kitos partijos kol kas nesuinteresuotos, kad įvyktų pirmalaikiai rinkimai, kol „valstiečiai“ nėra galutinai susikompromitavę ir nėra garantijų, jog kitos jėgos turi šansų tokiuose rinkimuose gerai pasirodyti. Tačiau nors mažumos Vyriausybė veikti gali, kitas klausimas – kiek efektyviai.

Ir A. Krupavičiaus teigė manantis, kad jei nebus imtasi veiksmingų priemonių dabartinei koalicijai išsaugoti, mažumos Vyriausybės scenarijus realiausias. „Mažumos Vyriausybė kurį laiką gali laviruoti ir tikėtis, kad kai ką pavyks įgyvendinti. Bet tuomet gyventume politinėje pelkėje, kurioje būtų stumdomasi alkūnėmis ir siuntinėjama nuo Ainošiaus pas Kaipošių“, – kalbėjo politologas.

Jis priminė Gedimino Kirkilo vadovautos mažumos Vyriausybės patirtį. „Automobilio priekyje sėdėjo G. Kirkilas, ant užpakalinės sėdynės – A. Kubilius ir iš ten dėliojo daug dalykų, parlamentinė mažuma negalėjo viena priimti sprendimų, juos diktavo ir konservatoriai. Tad viena priežasčių, kad Lietuva skaudžiausiai išgyveno 2009–2011 metų ekonomikos ir finansų krizę, – nesėkminga 2K politika“, – sakė A. Krupavičius.

Penktas scenarijus: pirmalaikiai Seimo rinkimai

Galimas, nors sunkiai įgyvendinamas variantas – pirmalaikiai rinkimai. Bet reikia, kad jiems pritartų trys penktadaliai Seimo narių arba kad Vyriausybė būtų atstatydinta, o formuojant naują per 30 dienų būtų nepatvirtinta jos programa, arba Seimas pareikštų nepasitikėjimą Vyriausybe. Visi šie variantai sunkiai įmanomi, nes Seimo nariai taip patys iš savęs atimtų šiltas kėdes.

Galų gale ką pakeistų nauji rinkimai? A. Krupavičiaus prognozėmis, kiek daugiau mandatų gautų konservatoriai, bet ne tiek, kad galėtų svajoti apie centro dešinės valdančiąją daugumą. Pozicijas kiek sustiprintų socialdemokratai, bet jie dar nėra labai pasikeitę ir tik bando susigrąžinti savo rinkėjus. „Valstiečiai“ turimų mandatų netektų daugiausia. Gal į politinį lauką tikėtųsi sugrįžti Darbo partija. Tačiau daugumos formavimas būtų labai sudėtingas, tikėtinas „vaivorykštės“ variantas, vadinasi, tolesnis nestabilumas.

Šeštas scenarijus: dabartinė „patobulinta“ koalicija

„Atrodė, kad viena kitos nepakęsdamos koalicijos partijos vis tiek laikysis drauge. Dabar šansų likti kartu – nedaug, nebent bus inicijuotas koalicinės sutarties persvarstymas, gal socialdemokratai bandys perskirstyti galias“, – svarstė R. Urbonaitė.

Šansų, kad koalicija iširs, A. Krupavičiaus tikinimu, labai nemažai, juolab kad LSDP lyderis Gintautas Paluckas ir premjeras S. Skvernelis jau seniai žaidžia žodžių karą, į kurį dabar įsitraukė ir „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Per daug veiksmų, kurie skatina koalicijos griūtį ir iš vienos, ir iš kitos pusės“, – vertino A. Krupavičius. O LSDP vadovybei ignoruoti skyrių nuomonę, kad ir kaip nenori valdžią prarasti Seime ir Vyriausybėje postus turintys socialdemokratai ir jų patarėjų, padėjėjų, įsodintų į postus bičiulių gvardija, jau nelabai įmanoma.

Paskutinį šapelį gelbėtis numetė senas socialdemokratų lapinas G. Kirkilas – jis pasiūlė memorandumą, kuriuo būtų susitarta dėl politinės darbotvarkės artimiausiam sezonui, ir taip turėti paskutinį bandomąjį laikotarpį. „Toks tarpinis variantas tikėtinas, ir jis naudingas abiem šalims: vieni garsiai netrenks durų, bet laikys jas pravertas, kiti gali daugiau ar mažiau normaliai dirbti, premjeras išsaugotų savo postą ir Vyriausybę, situacija būtų labiau prognozuojama“, – svarstė A. Krupavičius.

Politinė pelkė

Vis dėlto kas išeitų iš tikėtinų skyrybų kaip nugalėtojai? R. Urbonaitės manymu, socialdemokratams apsimokėtų išeiti tik tokiu atveju, jei jie galėtų parodyti, jog iki galo darė, kad Vyriausybės darbe atsirastų kairioji politika, diskredituoti koalicijos partnerius, esą jie nesukalbami. Jei socialdemokratai nepasiųs rinkėjams tokios žinutės, gali būti, kad partijos reabilitacija neįvyks. Bet sprendimą, likti ar nelikti koalicijoje, apsunkina ir socialdemokratų vidaus kova dėl įtakos bei valdžios.

Akivaizdu, kad ir dabar, nors formaliai koalicija yra, partneriai turi nedaug ką bendra. Jei dar ji būtų visuomenės gerai vertinama, niekas nė nekeltų klausimo dėl išėjimo. Tačiau ir iširus valdančiajai daugumai tebūtų politinė pelkė.

A. Krupavičiaus manymu, nė vienas minėtų scenarijus neleidžia tikėtis, kad būtų imtasi esminių problemų – socialinių, emigracijos – sprendimo, o ne toliau skęstama procedūrinių dalykų ir tarpusavio vaidų liūne. Belieka iš visų blogų scenarijų ieškoti mažiausio blogio.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"