Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Politinės korupcijos byla: Steponavičius sužlugdė pirmąjį teismo posėdį

 
2018 06 07 9:05
Seimo narys Gintaras Steponavičius / 
Seimo narys Gintaras Steponavičius /  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kaltinamajam Seimo nariui Gintarui Steponavičiui ketvirtadienį neatvykus į politinės korupcijos bylos posėdį Vilniaus apygardos teisme, pirmasis posėdis nutrūko. Vos keliolika minučių trukęs posėdis bus tęsiamas penktadienį po pietų, kai G. Steponavičius jau bus grįžęs iš komandiruotės.

Penktadienį bus svarstomas ir nušalinimas visai teisėjų kolegijai – teisėjams Nijolei Žimkienei, Ugniui Trumpuliui ir Jurgitai Kolyčienei. Jį ketina pareikšti „MG Baltic“ atstovaujantis advokatas Linas Belevičius, kol kas nušalinimo pagrindų jis nekomentuoja.

G. Steponavičiaus advokatas ketvirtadienį teismui pateikė raštą, kad ginamasis išvykęs į komandiruotę Suomijoje Seimo valdybos sprendimu. Komandiruotė vyksta birželio 5–7 dieną, ji suplanuota anksčiau, dar balandį, nei teismo posėdis.

G. Steponavičius prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

„Kas trukdė anksčiau pateikti prašymą?“ – teismo posėdyje gavusi G. Steponavičiaus raštą gynėjo teiravosi teisėja N. Žimkienė.

Teisme paaiškėjo, kad G. Steponavičiui nėra skirta jokia kardomoji priemonė. Jis į Lietuvą turi grįžti šios dienos pabaigoje.

„Matom, kad iš tikrųjų yra labai daug bylos dalyvių, ir kai visi vienoje valtyje sėdim, na, tokios taisyklės, jei kažkuris paskirtu laiku į tą valtį neatsisėda, nukeliamas yra posėdis. Noriu palinkėti, kad rytoj atidėtas posėdis įvyktų ir visi bylos dalyviai jaustų pareigą atvykti į posėdį“, – žurnalistams sakė kaltinamasis Eligijus Masiulis. Jis tikino, kad su G. Steponavičiumi ryšių nepalaiko dvejus metus, nebendrauti juos įpareigojo pareigūnai.

Prokuroras Justas Laucius komentuodamas, kodėl G. Steponavičiui nebuvo paskirta kardomoji priemonė, sakė, kad buvo minimali tikimybė, kad šios kadencijos Seimo narys slapstysis nuo teismo.

„Pateikti dokumentai byloja apie tai, kad priežastis gali būti pripažinta ir svarbi – Seimo nario pareigų vykdymas, kuris buvo suplanuotas iki pradedant nagrinėti šią bylą“, – sakė J. Laucius.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį surengė pirmąjį posėdį koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos bei šių partijų politikų korupcijos byloje.

Šioje byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.

„Pagaliau ateina laikas, kada teisingumas bus vykdomas teismo salėje, o ne Seimo komitetų posėdžiuose ir viešoje erdvėje“, – žurnalistams sakė į teismą atvykęs E. Masiulis. Jis teigė norįs tikėti, kad gyvena teisinėje valstybėje.

Į teismą taip pat buvo atvykę R. Kurlianskis, V. Gapšys, Š. Gustainis, valstybės kaltintojas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, procese dalyvauja 10 advokatų.

„Teismas yra ta vieta, kur bus vykdomas teisingumas, aš manau, kad būtent čia teisinėmis priemonėms, laikantis įstatymų, bus įrodinėjamas kaltumas arba nekaltumas. Tai tikrai visą tą laikotarpį, kurį vertinai nuo kovo mėnesio, kada buvo baigtas ikiteisminis tyrimas, iki šios dienos, tas laikotarpis, patikėkit, turbūt niekam nelengvas, bet aš manau, kad Seimo komitetas vykdydamas tyrimą, peržengė savo kompetencijos ribas ir pradėjo iš dalies vykdyti teisingumą, nors pagal Konstituciją tai priklauso teismui. Noriu palinkėti, kad kiekvienas dirbtume savo darbą“, – žurnalistams sakė E. Masiulis.

Jis mano, kad Seimo komisijos išvada yra paremta suklastotais dokumentais.

Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis yra įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Visi įtariamieji savo kaltę neigia.

Žiniasklaida pastarosiomis savaitėmis viešino teismui perduotą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Bylą iš viso sudaro 108 tomai, kaltinamasis aktas – 450 puslapių.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, daugiau kaip 50 iš jų – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Iš viso įvykdyta daugiau nei 200 apklausų, atlikta per 30 kratų.

Teisėsauga įtaria, kad R. Kurlianskis per papirkinėjamus politikus siekė „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimo Seime svarstant įstatymus dėl vartojimo kreditų, atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo, bandė paveikti Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius-Utena priėmimą.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas taip pat kaltinamas siekęs, kad iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės būtų išimtas klausimas dėl paminklo Jonui Basanavičiui, būtų priimti koncernui priklausančioms žiniasklaidos priemonėms palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.

Prokurorai teigia, kad R. Kurlianskis taip pat siekė paveikti Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko skyrimą, sprendimus dėl buvusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos palikimo poste, Ignalinos atominės elektrinės skelbiamų viešųjų pirkimų rezultatus.

„Aš ne aiškiaregis“, – žurnalistams sakė prokuroras J. Laucius, paklaustas, kiek laiko, jo manymu, gali trukti ši byla.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"