Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Politikai siekia didesnės įtakos ministerijoms

 
2018 09 13 9:30
Guoda Burokienė: "Jei kas nors nepavyksta, atsakomybę turi prisiimti ne tik ministras, bet ir ministerijos kancleris.“/
Guoda Burokienė: "Jei kas nors nepavyksta, atsakomybę turi prisiimti ne tik ministras, bet ir ministerijos kancleris.“/ Alinos Ožič nuotrauka

Seimo valdantieji užsimojo politikams patikėti ministerijų administravimą – ministerijų kanclerius, kurie šiuo metu yra karjeros valstybės tarnautojai, paversti politinio pasitikėjimo tarnautojais.

Teigiama, esą taip bus užtikrinamas darnus valstybės valdymas, nes politinio pasitikėjimo tarnautojas dabar yra Vyriausybės kancleris, o nuo kitų metų bus ir Prezidento kanceliarijos vadovas. Tačiau tiek politologai, tiek viešojo valdymo ekspertai sutaria, kad tokia naujovė tik atvertų galimybę ministerijas politizuoti.

Pagal lojalumą

Ministerijos kanclerio, kaip karjeros valstybės tarnautojo, pareigybė atsirado 2009 metais, kai Seimas, taisydamas Vyriausybės įstatymą, panaikino karjeros valstybės tarnautojų – ministerijų sekretorių ir valstybės sekretorių – pareigybes ir įtvirtino politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų – viceministrų – pareigybes.

Šių metų vasarą, baigiantis pavasario sesijai, Seimas dar kartą pataisė Vyriausybės įstatymą ir nustatė kadencijas ministerijų kancleriams. Pagal pataisas, ministerijos kanclerį ketverių metų kadencijai konkurso būdu į pareigas priims ir iš jų atleis ministras. Ministerijos kancleris galės būti priimamas ar skiriamas eiti tos pačios ministerijos kanclerio pareigas ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės.

Nors tokie pakeitimai priimti vos prieš kelis mėnesius, grupė parlamentarų „valstiečių“ – Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė, Raimundas Martinėlis, Vida Ačienė ir Jonas Jarutis Seime įregistravo naujas Vyriausybės įstatymo pataisas, pagal kurias ministerijos kancleris taptų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, o jį į pareigas priimtų ir atleistų iš jų ministras. Taip pat siūloma nereglamentuoti kanclerio kadencijos trukmės, nes ji sutaps su asmenį pasirinkusio politiko ar kolegialios institucijos įgaliojimų laikotarpiu.

Numatoma, kad naujovė galėtų įsigalioti jau nuo kitų metų. Iki tol neterminuotai į ministerijos kanclerio pareigas priimtas asmuo jas galėtų eiti iki ministro kadencijos pabaigos. Ministerijos kancleris būtų atleidžiamas paskutinę ministro kadencijos dieną.

Atsakyti turi kancleriai

Projektą įregistravę parlamentarai aiškina, jog Seimas jau yra pritaręs, kad politinio pasitikėjimo tarnautoju taptų Vyriausybės kancleris ir Prezidento kanceliarijos vadovas. Buvo pasiūlymų, kad politinio pasitikėjimo tarnautoju taptų ir Seimo kancleris, tačiau tokio sumanymo atsisakyta, nes Seimo kanclerio pareigos yra nesuderinamos su dalyvavimu partijos ar politinės organizacijos veikloje. Ministerijos kancleriui įstatymai nenumato apribojimų dėl pareigų nesuderinamumo su dalyvavimu tokioje veikloje.

Tad, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkės G. Burokienės tikinimu, ministerijų kancleriai nėra nusišalinę nuo ministerijų politikos formavimo. Be to, ministerijos kancleris padeda įgyvendinti įgaliojimus ne kolegialiam organui, o ministrui. „Todėl jei kas nors nepavyksta, atsakomybę turi prisiimti ne tik ministras, bet ir ministerijos kancleris“, – dėstė ji.

Pasiūlymą palaikančios parlamentarės V. Ačienės nuomone, vadovauti atėjęs naujas ministras yra vienos ar kitos politinės jėgos programos vykdytojas, o kancleris esą neatsiejamai dalyvauja šiame procese. „Reikia, kad būtų vykdoma bendra politika, o kancleris būtų lojalus ministrui“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji. Anot Seimo narės, kartais pasigirsta nuogąstavimų, kad viena ar kita ministerija nesugeba susidoroti su jai iškeltais uždaviniais, bet tai yra dėl to, jog tarp ministerijų darbuotojų esama „besipriešinančių darbuotojų“. Esą ne išimtis – ir kai kurie kancleriai.

Valstybei nenaudinga

VVSK narys, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Valentinas Bukauskas neslėpė abejonių, ar tikrai reikėtų leisti, kad ministerijų kancleriai taptų politinio pasitikėjimo tarnautojais. „Vargu ar tai būtų protingas žingsnis, nes keičiantis ministrui turėtų keistis ir kancleris, o tai sukeltų administravimo nestabilumą. Be to, jau dabar ministrai turi sau palankią politinio pasitikėjimo komandą – viceministrus“, – pažymėjo jis.

Seimo VVSK pirmininko pavaduotojas konservatorius Algis Strelčiūnas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog valstybei būtų geriau, jei ministerijų kancleriai išliktų karjeros valstybės tarnautojais, nes į šias pareigas konkurso būdu galima priimti reikiamos kvalifikacijos specialistus – profesionalus. „Politikai gali neturėti reikiamos kompetencijos. Priimant asmenis pagal politinį pasitikėjimą, nėra tikrinami jų gebėjimai, o tik paisoma politinio lojalumo. Todėl jei kompetencija nepasižymėtų nei ministras, nei viceministrai, nei kancleris, tokioje ministerijoje būtų labai blogai“, – kalbėjo jis.

Vietos saviems?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis, viešosios politikos ekspertas, „Lietuvos žinioms“ teigė, kad jei iš tiesų ministerijų kancleriai taptų politinio pasitikėjimo tarnautojais, ministerijų politizavimo lygis labai išaugtų. „Jei taip atsitiktų, ministerijose atsirastų daugiau politinės įtakos ir politinės įtampos. Be to, kiltų pavojus, kad politizacija nuo kanclerių pradėtų plisti į žemesnes grandis“, – sakė jis.

Anot V. Nakrošio, nuostabą kelia tai, kad Seimo dauguma, formuodama valstybės tarnybos politiką, rodo nenuoseklumą – norima keisti vasarą priimtą sprendimą. „Toks blaškymasis nieko gera nežada. Valstybės institucijos turi sutarti dėl prioritetų, juos suderinti ir tuomet priimti sprendimus“, – pažymėjo jis.

Vytauto Didžiojo universiteto docentas Bernaras Ivanovas valdančiųjų užmačias įvardijo kaip siekį labiau kontroliuoti ministerijų valdymą. „Ministerijų kancleriams tapus politinio pasitikėjimo tarnautojais palengvėtų Vyriausybės programos įgyvendinimas – būtų padidintas ministerijų darbo efektyvumas įgyvendinant konkrečius politinius interesus. Tačiau dėl to gali nukentėti pati valstybė, nes į minėtas pozicijas galbūt norima pasodinti savus žmones, neatsižvelgiant į jų kompetenciją“, – svarstė politologas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"