Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Politikai „projektuoja“ mokytojų konkursus

 
2017 01 18 6:00
Eugenijus Jovaiša: „Kalbant apie mokytoją ekspertą, įsivaizduoju, kad šį laipsnį galėtų turėti tik mokslų daktaras."
Eugenijus Jovaiša: „Kalbant apie mokytoją ekspertą, įsivaizduoju, kad šį laipsnį galėtų turėti tik mokslų daktaras." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Įkandin prezidentūros idėjos įtvirtinti mokyklų direktorių kadencijas Seime bręsta sumanymas mokytojus rinkti konkurso būdu ir daugiau dėmesio skirti jų kvalifikacijai. Patys mokytojai teigia, kad ugdymo įstaigose yra didesnių spręstinų problemų.

Prieš porą savaičių prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė teikianti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma, kad mokyklų vadovai negalėtų dirbti ilgiau nei dvi kadencijas po penkerius metus. Pakeitimai turėtų būti svarstomi kovą prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje.

Tuo tarpu parlamente brandinamos savotiškos pedagogų atrankos naujovės. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas „valstiečių“ atstovas Eugenijus Jovaiša „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad ketinama parengti projektą, kurį priėmus ugdymo įstaigos mokytojus privalėtų rinkti konkurso būdu.

Anot jo, skirtingai nei mokyklų vadovams, mokytojams kadencijos nebūtų įvestos. Esą viską lemtų pedagogų darbo kokybė, o mokytojų konkursus būtų galima rengti pagal aukštųjų mokyklų pavyzdį.

Reikalaus daktaro laipsnio

E. Jovaiša pažymėjo, kad mokytojų kvalifikacija – itin svarbus dalykas. Jo žodžiais, siekiama, kad mokytojų karjeros galimybes lemtų tinkamas išsilavinimas.

„Mokytojas, vyresnysis mokytojas, mokytojas metodininkas ir mokytojas ekspertas – šie laipsniai turi būti susieti su išsilavinimu. Dabar mokytojo eksperto kategoriją gali gauti ir pedagogas, baigęs tik bakalauro studijas. Tai neįmanomi dalykai! Nors toks mokytojas gali būti „auksinis“, vis dėlto išsilavinimas ir nuolatinis kvalifikacijos kėlimas turi būti privalomas“, – dėstė komiteto pirmininkas.

Jis keliskart pabrėžė, kad mokytojui pedagoginio išsilavinimo neužtenka, reikia turėti specialų edukologinį, praplėstą pedagoginį psichologinį išsilavinimą.

„Kalbant apie mokytoją ekspertą, įsivaizduoju, kad šį laipsnį galėtų turėti tik mokslų daktaras“, – aukštai kartelę kėlė „valstiečių“ atstovas. Prieš tapdamas Seimo nariu E. Jovaiša buvo Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius.

Nori aiškių reikalavimų

Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos (RLMS) pirmininkė Danguolė Sabienė nesiėmė kategoriškai vertinti, ar konkursai mokytojams reikalingi. Jos manymu, jeigu konkursai bus skelbiami visiems mokytojams, tai pedagogus išgąsdins. D. Sabienei labai svarbu, kad konkursai būtų rengiami ne pagal tai, kaip užsimanytų mokyklų steigėjos – savivaldybės, o pagal sukurtą bendrą sistemą.

„Turi būti ne atskiri kiekvienos savivaldybės, o labai aiškūs Švietimo ir mokslo ministerijoje parengti bei ministro patvirtinti kriterijai“, – įsitikinusi ji. Esą ten, kur yra erdvės interpretacijoms, atsiranda landų korupcijai.

RLMS pirmininkė prisiminė tik vieną atvejį, kai mokytojams buvo surengtas konkursas – Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijai reikėjo mokytojo lituanisto ir į šią vietą pretendavo kelios dešimtys pedagogų. Esą paprastai, jei į vieną vietą pretenduoja keli asmenys, mokytojas atrenkamas per pokalbį arba per neoficialų konkursą.

Tuo tarpu Vilniaus Užupio gimnazijos vyresnioji mokytoja Lina Cholinienė pasakojo, kad gimnazijos bendruomenė per konkursą atsirinko naują lituanistą ir kelis kitus mokytojus. Pasirenkant lituanistą komisijoje dalyvavo ne tik ugdymo įstaigos vadovybė, lietuvių kalbos specialistai, bet ir psichologas.

Nespėja ugdyti gebėjimų

Priminsime, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) kartu su profsąjungomis žada iki kovo mėnesio parengti mokytojų etatinio apmokėjimo modelį.

RLMS pirmininkė D. Sabienė sakė iš esmės esanti už tokį modelį. „Dabar mokytojai gauna atlygį tik už vadinamąsias kontaktines valandas, na, ir dar truputį prisideda už sąsiuvinių taisymą. Kontaktinių valandų jie turėtų tiek, kiek būtų nustatyta. Į etatą būtų įskaičiuotas ir pasirengimas pamokoms, ir sąsiuvinių taisymas. Be to, mokytojas ne tik turėtų būti mokykloje, bet ir budėti“, – kalbėjo ji.

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokytoja ekspertė bei Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkė Nijolė Bartašiūnienė teigė neįsivaizduojanti, kaip dabartinėmis sąlygomis būtų galima įvesti etatinį apmokėjimą ir kas į jį būtų įskaičiuota.

Vilniaus Užupio gimnazijos vyresniajai mokytojai L. Cholinienei apmokėjimo tvarkos keitimas kol kas taip pat kelia daugiau klausimų, nei teikia atsakymų.

„Nesu įsigilinusi į projektą, bet man rūpi, ar nauja sistema atspindės kategorijas ir įdirbį. Pirmą dieną į darbą atėjęs mokytojas neturėtų gauti tiek pat, kiek vadovėlius parašęs ekspertas“, – savo poziciją dėstė vilnietė mokytoja.

Tuo tarpu D. Sabienė prisiminė atvejus, kai mokytojo eksperto vardą gaudavo tas pedagogas, kuris parašydavo vadovėlį. „Nesvarbu, ar iš to vadovėlio kas nors mokėsi, ar nesimokė, – tai nelabai kam rūpėjo“, – tikino ji.

Klaipėdietė N. Bartašiūnienė mintyse skaičiavo, kiek truktų gauti laipsnį, ir svarstė, kad 50 metų sulaukę ir vyresni mokytojai ekspertai daktaro laipsnio nebesiektų. Ji tikino, kad mokyklose yra kur kas didesnių spręstinų bėdų.

„Nebeugdome gebėjimų, o tik „aptarnaujame“ programą ir kemšame žinias“, – sakė N. Bartašiūnienė.

Ne visiems vienodi reikalavimai

Kitą problemą, apie kurią viešai mažai kalbama ir kurią valdantieji turėtų spręsti, išskyrė D. Sabienė. Jos teigimu, Rytų Lietuvoje yra mokyklų, kuriose lietuvių kalbos moko ne lietuviai.

„Nieko bloga dėl jų tautybės, bet jie neturi atitinkamo išsilavinimo, psichologinių ir metodinių žinių. Jie yra baigę lituanistikos studijas LEU, tačiau yra rengti dirbti kaip vertėjai, o ne kaip mokytojai“, – tikino D. Sabienė. Ji atkreipė dėmesį ir į tai, jog ŠMM reikalauja, kad užsienio kalbų pradinukus mokytų tik tas pedagogas, kuris yra išklausęs psichologijos ir metodinių žinių kursą, skirtą būtent pradinukų mokytojams. „Tuomet kodėl nėra papildomų kursų reikalavimo lietuvių kalbos mokytojams?“ – stebėjosi D. Sabienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"