Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Politikai kiša koją paštininkams

 
2018 09 27 7:40
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime svarstoma idėja per rinkimus iš išankstinio balsavimo organizavimo bei vykdymo eliminuoti AB Lietuvos paštą ir šias funkcijas patikėti rinkimų komisijų nariams.

Taip tikimasi sutaupyti jei ne milijonus, tai bent šimtus tūkstančių eurų, skirtų rinkimams. Kitąmet rinksime vietos savivaldą, prezidentą, Europos Parlamentą (EP), vyks referendumas.

Laura Matjošaitytė: „Pagal didėjančius Lietuvos pašto paslaugų įkainius vien artėjantys savivaldos rinkimai pareikalautų penkiskart daugiau lėšų.“

Vienose rankose

Prezidento, Savivaldybių tarybų bei Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų pataisas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu registravo jo pirmininkė Guoda Burokienė, tačiau jas inicijavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, pirmąkart priėmus rinkimų įstatymus, išankstinio balsavimo – pašto skyriuose, namuose ir specialiuose paštuose – organizavimo bei vykdymo funkcijos buvo patikėtos valstybės įmonei Lietuvos paštui. Tuo metu ji vienintelė turėjo savo skyrių tinklą visoje šalyje. Dabar Lietuvos paštas nėra vienintelė siuntimo paslaugas teikianti įmonė. „Daugelį rinkimų įstatymuose Lietuvos paštui priskiriamų funkcijų – organizuoti ir vykdyti rinkimus sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose ir bausmių vykdymo įstaigose – gali atlikti savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijos“, – aiškino L. Matjošaitytė.

Anot jos, joms perimti Lietuvos pašto šiuo metu atliekamus darbus nebūtų sudėtinga, nes komisijų nariai ir dabar padeda pašto darbuotojams, kai balsuojama sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose ir bausmių vykdymo vietose. Lėšas, kurias VRK sumoka Lietuvos paštui už jo teikiamas paslaugas, būtų galima skirti savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių darbui apmokėti. Laiškams su balsavimo biuleteniais persiųsti konkurso būdu būtų pasitelkiamos siuntimo bendrovės.

Kitaip išleistų milijonus

VRK duomenimis, ji Lietuvos paštui už 2014 metų prezidento ir EP rinkimus sumokėjo 423,5 tūkst. eurų, už 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimus – 180 tūkst. eurų, už 2016 metų Seimo rinkimus – daugiau kaip 395 tūkst. eurų. „Pagal didėjančius Lietuvos pašto paslaugų įkainius vien artėjantys savivaldos rinkimai pareikalautų penkiskart daugiau lėšų“, – tikino VRK pirmininkė.

2019-aisiais bus renkami ir EP nariai, prezidentas, vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės. Todėl VRK Lietuvos paštui turėtų sumokėti bent kelis milijonus eurų.

Valstybės valdomos bendrovės atstovai nenorėjo veltis į diskusijas apie tai, kaip minėtos įstatymų pataisos paveiktų jos veiklą. Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė tik atkreipė dėmesį, kad bendrovė ir taip dirba konkurencijos sąlygomis, tad „dar vienos rinkos liberalizavimas“ nebus išskirtinis įvykis. „Lietuvos paštas dalyvauja įvairiuose konkursuose viešajai paslaugai atlikti. Taigi, jei bus priimti siūlomi įstatymų pakeitimai, irgi dalyvausime“, – teigė ji.

Problemų neturėtų kilti

Laura Matjošaitytė./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Laura Matjošaitytė./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ne per vienus rinkimus apygardos rinkimų komisijai vadovavusi marijampolietė Janina Dereškevičienė teigė pritarianti sumanymui daugiau pasitikėti rinkimų komisijų nariais ir leisti jiems organizuoti bei vykdyti rinkimus sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose ir bausmių vykdymo įstaigose. „Ir dabar vieni paštininkai to nedaro – kartu su jais visuose procesuose dalyvauja rinkimų komisijų nariai. Todėl tai nebūtų kažkas nauja. Juk anksčiau ir rinkėjų pažymėjimus paštininkai išnešiodavo, dabar tai daro patys komisijų nariai“, – sakė ji.

Zanavykų rinkimų apygardos, kurioje šiuo metu vyksta Seimo nario rinkimai, pirmininkė Rasita Grincevičienė „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog išankstinio balsavimo organizavimo ir vykdymo sutelkimas vienose rankose net palengvintų pačių komisijų darbą – būtų mažiau galimybių pasitaikyti įvairioms klaidoms, kurias kartais daro paštininkai. „Per šiuos rinkimus įsitikinome, kad paštininkai toli gražu ne visada gerai žino įstatymus ir visą balsavimo tvarką. Būta atvejo, kai balsavimo voke neradome rinkėjo kortelės, todėl to asmens balsas negalėjo būti įskaičiuotas“, – pasakojo ji.

R. Grincevičienės nuomone, valstybė, perduodama komisijų nariams daugiau funkcijų, turėtų pasirūpinti, kad už tai jiems būtų sumokama, nes darbas rinkimų komisijose ir šiaip yra vertinamas labai menkai – esą rinkėjų pažymėjimų išvežiojimas kartais vos atperka automobilio plovimo išlaidas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"