Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Po naujo smūgio – egzistencinė dilema liberalams

 
2017 09 23 6:00
Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka

Lietuvos politinei sistemai suduotas skaudus smūgis. Teisėsaugai pateikus įtarimus dviem parlamentinėms jėgoms – Liberalų sąjūdžiui (LS) bei Darbo partijai (DP), svarstoma, kokią įtaką tai turės ne tik joms, bet ir viso elektorato būsimam pasirinkimui.

Generalinė prokuratūra vakar pranešė, kad vienoje didžiausių politinės korupcijos bylų šioms Seime atstovaujamoms partijoms pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.

Sukrėtimą patyrę liberalai tvirtino greitai atsitiesiantys. Šiandien LS šaukia neeilinį tarybos posėdį aptarti situacijai, iš kurios liberalai viliasi „išeisiantys dar stipresni“. Tačiau ne visi dėl LS ateities yra nusiteikę taip optimistiškai.

Grėsmingi įtarimai

LS pareikštame pranešime apie įtarimus nurodyta, jog šis juridinis asmuo, veikdamas per tuometį partijos pirmininką Eligijų Masiulį ir buvusį jos valdybos narį Šarūną Gustainį, padarė sunkius nusikaltimus (stambaus masto kyšininkavimas ir stambaus masto prekyba poveikiu).

Įtariama, kad buvęs Seimo narys E. Masiulis iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą savo ir LS naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšių nematerialia forma.

Taip pat įtariama, kad buvęs parlamentaras Š. Gustainis iš R. Kurlianskio už „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą savo ir partijos naudai priėmė 8 700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant partijos narių mokymus.

Prokuroro sprendimu, ikiteisminio tyrimo medžiaga apie galimą LS 2016 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimą iš neteisėto šaltinio perduota Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša teigė, kad Baudžiamasis kodeksas numato trijų rūšių sankcijas juridiniam asmeniui – veiklos apribojimą, veiklos nutraukimą ir baudą.

12 tūkst. eurų kyšis

DP pareikštame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad šis juridinis asmuo, veikdamas per buvusį partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją Vytautą Gapšį, padarė sunkius nusikaltimus (stambaus masto kyšininkavimas ir stambaus masto prekyba poveikiu). Įtariama, kad buvęs Seimo narys V. Gapšys, veikęs politinės partijos interesais, iš R. Kurlianskio už „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą partijos naudai priėmė 12 100 eurų kyšį. Už šią sumą suteiktos nuolaidos transliuojant „darbiečių“ politinę reklamą per koncernui priklausančius televizijos kanalus.

Generalinė prokuratūra pranešė, kad iš viso šioje politinės korupcijos byloje įtarimai jau pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi – buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.

Kartūs sėkmės džentelmenų vaisiai

LS pirmininkas Remigijus Šimašius vakar pareiškė, kad naujienos dėl įtarimų partijai nieko nekeičia. „Suprantu, jog karčius sėkmės džentelmenų vaisius dar kurį laiką teks raškyti, bet gera žinia ta, kad pusantrų metų ištęsta muilo opera, regis, sulaukė finalinio epizodo. Pagaliau baigėsi nežinomybė, ir mums tapo aišku. Aišku, kad žala, kurią partijai padarė buvę kolegos, didesnė, nei tikėjomės. Bet mes atkursime reputaciją“, – tikino jis.

Anot R. Šimašiaus, partija bendradarbiavo ir toliau bendradarbiaus su teisėsaugininkais, neneigs faktų. „Tačiau turime teisę kvestionuoti jų interpretacijas ir jas paneigsime teisme. Epizodai, kuriais kaltinama partija, yra lengvai paneigiami“, – aiškino liberalų lyderis.

R. Šimašius entuziastingai dėstė, kad LS labai greitai atsities. „Jokie sėkmės džentelmenai nesužlugdys liberalizmo idėjos Lietuvoje“, – feisbuke rašė vakar Rygoje viešėjęs LS pirmininkas.

Remigijus Šimašius: „Aišku, kad žala, kurią partijai padarė buvę kolegos, didesnė, nei tikėjomės. Bet mes atkursime reputaciją.“

Seimo LS frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad oficialius įtarimus peržiūrėję advokatai nerado jokių naujų faktinių aplinkybių. Kai kurie įtarimai jam pasirodė esantys pritempti. „E. Masiulis susitarė su R. Kurlianskiu, kad dalyvaus „Alfa savaitės“ televizijos laidoje, ir tai traktuojama kaip neteisėta parama partijai ir nusikalstamas partijos veikimas. Suprantu, kad dabar samdysime advokatus ir šitokias interpretacijas lengvai paneigsime“, – sakė jis.

Kartu E. Gentvilas tvirtino, kad nė viename iš teisėsaugos inkriminuojamų epizodų jokio spaudimo LS frakcija nepatyrė. Tai esą rodo ir balsavimo rezultatai, o koncernas „MG Baltic“ negavo jokios naudos. Pasak liberalo, R. Kurlianskio galimas kyšis E. Masiuliui buvo tik tai, kad „du vaikinai veikė savo naudai prisidengdami partija“.

Klaidos – nesisteminės

Vienas LS kūrėjų europarlamentaras Petras Auštrevičius vylėsi, kad byla bus išspręsta operatyviai, vadovaujantis teisine, o ne politine logika. Politikas prisipažino, kad jam staigmena buvo ne tiek LS pateikti įtarimai, kiek įvykių interpretacija.

„Juk iš esmės nieko nauja nepasakyta, o interpretuojama taip, kad visa kaltė krinta ant mūsų galvos. Tikiuosi, kad rasime argumentų paaiškinti, jog tai buvo individualus, o ne kolektyvinis veiksmas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė P. Auštrevičius.

Jis neatmetė galimybės, kad partija gali būti kuriama iš naujo. „Sveikas branduolys visada ras pavadinimą, o ideologijos iš mūsų niekas atimti negali. Nėra tokios politinės jėgos, kuri tai galėtų padaryti. Mano atsakymas oponentams – mūsų stiprus noras dirbti drauge niekur nedingo“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Jo nestebina, kad kitos partijos laukia politinės LS mirties. „Jos trina rankas, nes mano, kad negalėdamos įveikti mūsų politinėje kovoje įveiks per tokias mūsų komplikuotas istorijas su teisėsauga. Bet nereikėtų džiaugtis. Nesame partija, kuri veikia prieš valstybę, kaip, pavyzdžiui, kai kurie Seimo nariai socialdemokratai. Mūsų tuo neapkaltinsi. O kad būta klaidų, niekas neneigia. Tačiau jos nėra sisteminės. Tikiuosi, kad šis teisinis aiškinimasis turės pabaigą – teisinę, o ne politinę“, – pabrėžė P. Auštrevičius.

Inicijuos parlamentinį tyrimą

Pasirodžius žiniai apie dviem partijoms pareikštus įtarimus, prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo, kad tai – nuoseklaus ir principingo pastarųjų kelerių metų teisėsaugos darbo rezultatas. „Kovojant su korupcija jokių kompromisų būti negali“, – sakė ji.

Premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad įtarimai LS ir DP – didelis smūgis visai politinei sistemai. Anot jo, teisėsaugos akiratyje atsidūrusios politinės jėgos turi galvoti, kaip elgtis toliau. „Ko gero, turėtų susirinkti patys nariai ir apsispręsti, ar daryti kardinalius sprendimus, galbūt net baigti veiklą“, – svarstė Vyriausybės vadovas.

S. Skvernelis teigė inicijuosiantis parlamentinį tyrimą dėl galimų neskaidrių politinių ryšių su interesų grupėmis. „Tas laikas tikrai atėjo, raginsiu Seimo narius tokią komisiją suburti ir plačiai pasižiūrėti – politikai, jų veikla, įvairiausių verslo grupių ir kitų suinteresuotų grupių įtaka politikų priimamiems sprendimams“, – sakė jis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad politinė sistema demonstruoja apsivalymą. „Gerai, kad vis dėlto atėjo laikas, kai tai atkeliavo ir į Seimą. Tai geras postūmis mūsų skaidresnei ateičiai“, – kalbėjo jis.

Nepadarė išvadų

Komentuodamas įtarimus LS, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė, kad tai – vieno etapo pabaiga. „Ar buvo galima per pusantrų metų padaryti išvadas? Buvo. Ar tai buvo padaryta? Nemanau. Kas bus toliau? Ar apgailestaudami stebėsime, kaip liberalų vadovybė užsiims gynyba teisme, o tikėjimas plačia dešinės koalicija smuks toliau? Būtų gaila. Negalime sėdėti rankų sudėję ir šluostytis ašaras. Reikia telktis tiems, kurie yra už modernią, skaidrią Lietuvą. Tėvynės sąjungos ir liberalų žmonės dažnai bendradarbiavo Seime, miestuose, palaikė vieni kitų idėjas. Su liberaliai mąstančiais žmonėmis bendradarbiausime ir toliau. Dešinė Lietuvoje turi ateitį, net ir vienam etapui pasibaigus“, – kalbėjo jis.

Konservatoriai kitą savaitę svarstys klausimą dėl koalicijos su liberalais Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

Koalicijoje su liberalais sostinėje taip pat dirbančios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko nuomone, LS pareikšti įtarimai – didelis sukrėtimas mūsų politinei sistemai. Jis teigė lauksiantis liberalų atsakymų, kokią atsakomybę jie rengiasi prisiimti tiek Lietuvos, tiek Vilniaus mastu. „Blogiausia būtų užimti aklą gynybinę poziciją, kad tai nieko bendra su mumis neturi ir yra puolimas“, – mano jis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sveikino teisėsaugą už tai, kad ji nebijo tirti šešėlinių sprendimų priėmėjų veiklos ir yra pajėgi ją atskleisti. „Iš esmės turime reikalą su tikrosios politikos formuotojais, tai istorija apie tai, kaip partijos tampa verslo arba pardavimo padaliniu. Kita žinia yra ne tokia optimistinė – jei bus įrodyta tų vyrukų ir jų „holdingų“ kaltė, tai dėl 2015 metais reikalinga linkme pakoreguotų įstatymų teisingumas, kaip ir Viktoro Uspaskicho atveju, bus labai švelnus, nes įstatymai, švelninantys atsakomybę, galioja ir pirmyn, ir atgal. Tad visą paveikslą gali atskleisti tik parlamentinis tyrimas“, – įsitikinęs jis.

Juoda dėmė

Mykolo Romerio universiteto lektorės Rimos Urbonaitės teigimu, LS ateitis – miglota. „Anksčiau partija dar turėjo galimybę brėžti skiriamąjį brūkšnį tarp savęs ir kelių savo narių, kuriems pareikšti įtarimai. Dabar, kai įtarimų sulaukė pati, tai daryti jau sudėtinga“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologė.

Todėl visuomenės akyse galutinis sprendimas nebus jau toks svarbus, nes įtarimų pareiškimas – rimta dėmė. „Visuomenė kartais nuteisia greičiau nei teismai. Šis faktas labai nepalankus liberalams“, – pažymėjo R. Urbonaitė.

Anot jos, prieš 2016-ųjų Seimo rinkimus LS tarsi buvo įgijęs antrą kvėpavimą, pasirodė visai neblogai. „Bet ar pavyks įgyti trečią kvėpavimą, sunku pasakyti. Tai priklausys ir nuo galutinio teismo sprendimo. Jo gali tekti laukti ilgai, korupcinės bylos kartais įstringa. Jei liberalai nori išlaikyti padoresnį įvaizdį, jiems patiems svarbu nevilkinti tų procesų. Tačiau akivaizdu, kad ir priėmus partijai palankų sprendimą atsitiesimo klausimas bus sudėtingas“, – kalbėjo politologė.

Jos žodžiais, ir dabar LS išgyvena krizę, jam trūksta lyderių, charizmatiškų politikų. „Jau kurį laiką partija dreifuoja. Jei ne keli aktyvesni Seimo nariai, vaizdas būtų visai nykus“, – įsitikinusi R. Urbonaitė. Neabejotina, kad jei tik bus poreikis, LS nišą užims kita politinė jėga. „Klausimas, kaip tai nutiks. Jei tie patys asmenys panaikins vieną juridinį darinį ir sukurs kitą, vėl matysime tuos pačius veidus. Liberalams būtų labai sunku atsiriboti nuo ankstesnės partijos. Pirmiausia reikia galvoti apie naujus lyderius“, – pabrėžė R. Urbonaitė.

Mato galimybių atgimti

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, nereikėtų skubėti dėti tašką LS gyvavimo istorijoje. „Net jei partijos veikla teisiškai būtų nutraukta, liktų LS frakcija Seime, liberalų atstovai savivaldybėse, jie dirbtų toliau. Jiems nebūtų sudėtinga reformuoti struktūrą, sukurti kitą liberalią partiją, kurios pagrindu jie galėtų susivienyti“, – sakė L. Bielinis. Būtent toks kelias, jo akimis, būtų optimalus.

Kadangi į naująją partiją neabejotinai pereitų dauguma dabartinių „įtarimų šleifo“ persekiojamų politikų, tai renkant partijos vadovus bent jau juos „reikėtų patraukti į šalį“.

„LS nematau tikrų lyderių, tačiau nemanau, kad tai problema. Manau, jų atsiras. Kiekviena politinė organizacija labai lengvai gali rasti naujų lyderių, iškelti figūras, kurios klausimus iš principo spręstų kitaip“, – teigė L. Bielinis. Net jei LS neatgimtų, eksperto žodžiais, liberalusis politikos flangas tuščias neliktų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"