Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pirmalaikių rinkimų idėja: slidus kamuolys konservatorių rankose?

 
2017 09 25 12:56
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Socialdemokratų partijos tarybai apsisprendus trauktis iš valdančiosios koalicijos prasidėjo diskusijos koks tai turėtų būti pasitraukimas – „minkštas“ ar „kietas“, ir kas galėtų būti po to. Derybos, diskusijos ir postų dalybos – neišvengiama artėjančių kelių dienų realybė, kaip ir viešos kalbos apie tai, ar galime tikėtis pirmalaikių parlamento rinkimų. 

Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos lektorė Rima Urbonaitė sako, kad išėjimo iš koalicijos variantai buvo keli ir šiuo metu blaškomasi tarp minkštojo ir kietojo išėjimo.

Kol socialdemokratai kovoja tarpusavyje, o liberalai mina teismų slenksčius – konservatorių pozicijos stiprėja. Jie gali paspausti „valstiečius“ dar smarkiau, kad parodytų jų negebėjimą valdyti.

„Kietasis yra tuomet, kai išeinama iš visų postų, berods apie tai dabar kalba Algirdas Sysas. „Minkštasis“, tas apie kurį buvo kalbėta vakar, kuomet svarstyta, kad frakcija pasirašys susitarimą su „valstiečiais“ ir išlaikys dalį postų. Visgi „minkštasis“ scenarijus socialdemokratams sukurtų problemų, nes atrodytų, jog jie išeina iš koalicijos realiai iš jos neišeidami“, – svarstė politologė. Būtent tokį variantą pasirinko socialdemokratų frakcija Seime ir jau pasirašė susitarimą su „valstiečiais“.

Anot R. Urbonaitės, bet kokiu atveju situacija šiuo metu yra paini ir tai, kaip vyks tolesnis darbas – neaišku.

Daugiausia naudos turi konservatoriai?

„Socialdemokratai spręs dilemą, kaip elgtis toliau ir kokia opozicija būti, nes kalbėjimas apie konstruktyvią opoziciją ir balsavimą pagal sąžinę atrodo labai abstraktus ir nekonkretus, sunku suprasti ką tai reiškia“, – sakė R. Urbonaitė. Šiuo atveju labai svarbu ką darys „valstiečiai“, nes socialdemokratų išėjimas iš koalicijos jų buvusius partnerius liečia labiausiai.

„Valstiečiai“ šiuo metu yra keblioje situacijoje, nes dirbti be daugumos palaikymo yra sudėtinga. Kiekvienas Vyriausybės teikiamas siūlymas bus vis naujas mūšis ir kiekviena partija būdama opozicijoje sieks kritikuoti ir reaguoti. Artėja mokesčių reformos svarstymai, biudžeto svarstymas ir nė viena iš opozicijoje esančių partijų Vyriausybės neglostys“, – mano lektorė.

Ji priduria, kad kova bus arši ir Vyriausybei bus sudėtinga. Būtent todėl „valstiečiai“ turi užsitikrinti paramą, galbūt, dalindami postus. Įdomu tai, kad jiems šiandien reikėtų daugiau konservatorių, o ne socialdemokratų paramos.

„Konservatoriai šiandien yra atsidūrę dėkingoje situacijoje: kol socialdemokratai kovoja tarpusavyje, o liberalai mina teismų slenksčius – konservatorių pozicijos stiprėja. Jie gali paspausti „valstiečius“ dar smarkiau, kad parodytų jų negebėjimą valdyti. Taigi, valdantieji šiuo metu yra gana nemalonioje situacijoje ir tai tikrai trukdys konstruktyviam Vyriausybės ir Seimo darbui“, – sako politologė.

Rinkimai – tikėtini, bet ar naudingi?

R. Urbonaitė taip pat mano, kad pirmalaikiai rinkimai – gana tikėtini: „Mes matome situaciją, kai pirmalaikiai rinkimai būtų visai naudingi konservatoriams, nes socialdemokratų reitingai šiuo metu neblizga, o liberalai – susikompromitavę. Taigi, konservatoriai gali mėginti paspausti „valstiečius“, kad šie neatlaikytų, jie gali turėti tokį planą. Jei Vyriausybė bus neveiksni, natūralu, kad galime matyti visko. Plius, neatmesčiau varianto, kad profesionalų Vyriausybė gali atsisukti prieš „valstiečius“. Ministrai neturintys partinių sąsajų gali pradėti galvoti apie išėjimą, o tai grėstų vidine politinės sistemos destabilizacija. Tokiomis sąlygomis kalbos apie pirmalaikius rinkimus gali garsėti.“

Tiesa, tam kad įvyktų pirmalaikiai rinkimai turi sutapti daugelio opozicinių partijų nuomonės, o to gali neįvykti.

Pirmalaikių rinkimų iniciatorius rinkėjai baudžia

Politologas Mažvydas Jastramskis mano, kad kalbėti apie pirmalaikius rinkimus yra gana absurdiška, nes parlamente yra 6 frakcijos ir, kad iš jų susidarytų dauguma, kurios reikia Seimui pasileisti ir skelbti pirmalaikius rinkimus, reikia daugumos, kuri turėtų būti sudaryta mažiausiai iš dviejų partijų, kurių viena – valstiečiai.

Aš žinau, kad politikai Lietuvoje yra labai gudrūs (...) Pasižiūri į reitingus ir galvoja, kad štai – pirmalaikiai rinkimai galbūt mums išeis į naudą, bet pasakyti, kam jie išties būtų naudingi – neįmanoma.

„Reikia daugumos iš dviejų ar trijų partijų, kuri galvotų, kad jiems pirmalaikiai rinkimai išeis į naudą. Tyrimai ir praktika rodo, kad pirmalaikiai rinkimai būna mažiau sėkmingi tiems, kurie galvoja, kad juos inicijuodami jie išloš. Galime prisiminti neseną pavyzdį Jungtinėje Karalystėje, kuomet Theresa May galvojo, kad padarys rinkimus anksčiau ir iš to išlos, bet gavosi taip, kad jie gavo mažiau balsų nei turėjo prieš tai. Vokietijos rinkimai 2005 metais buvo panašūs, būtent tada buvo išrinkta Angela Merkel, bet rinkimus inicijavo socialdemokratai ir apsiskaičiavo. Aš žinau, kad politikai Lietuvoje yra labai gudrūs ir eilinį kartą ignoruoja tai, kad rinkėjų preferencijos greitai kinta. Pasižiūri į reitingus ir galvoja, kad štai – pirmalaikiai rinkimai galbūt mums išeis į naudą, bet pasakyti, kam jie išties būtų naudingi – neįmanoma. Racionaliai žiūrint, nematau prielaidų, kodėl juos reikėtų daryti. Norint inicijuoti pirmalaikius rinkimus reikėtų labai plačios koalicijos; konservatorių, socialdemokratų ir liberalų balsų gali nepakakti“, – sako politikos mokslų specialistas.

Anot jo, politologai gali svarstyti, ko norėtų ar nenorėtų viena ar kita partija, bet racionaliai žiūrint prielaidų rinkimams nėra. Pirmalaikiai rinkimai yra rizikingi ir egzistuoja nemenka rizika apsigauti.

„Pasakysiu paprastai, žmonės nemėgsta gudravimo ir gali nubausti pirmalaikių rinkimų iniciatorius. 2016 metais mes turėjome netikėtą rinkimų rezultatą, o dabar kažkas gali galvoti, kad šį kartą gausis taip, kaip mes tikimės?“, – klausė M. Jastramskis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"