Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pirmą kartą per 26 metus turime perteklinį biudžetą

 
2017 04 05 16:27
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Paaiškėjus, kad valdžios sektoriaus biudžetas 2016 metais pirmą kartą per 26 metus buvo perteklinis, finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog pertekliaus galima tikėtis ir ateityje.

„Taip“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė V.Šapoka, atsakydamas į BNS klausimą, ar perteklinio biudžeto galima tikėtis ir ateityje,

Anot jo, nors valdžios biudžeto perteklius pernai buvo pasiektas pirmą kartą istorijoje, tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti.

„Skaičiavimai rodo, kad yra tam tikras perteklius. Tai pirmas kartas istorijoje, bet atsipalaiduoti dėl šito neverta. Būtina atsakingai, tikslingai planuoti ir valdyti viešuosius išteklius, kad valstybė galėtų vystytis tvariai. Turėdami 40 procentų skolą nuo BVP, manau, kad turime atsakingai valdyti finansus ir atsisakyti nuolatinio deficito praktikos“, – kalbėjo V.Šapoka.

Ekonomistas Gitanas Nausėda BNS sakė, jog labiausiai perteklinį biudžetą lėmė geresnis mokesčių surinkimas.

„Tiesiog renkame pajamas ir mokesčių įplaukas geriau negu planuojame. Planuojami dydžiai yra konservatyvesni, juos pavyksta pranokti. Dėl to, kai viskas susiveda į bendrą sumą, situacija gaunasi, kad planuojamas biudžete deficitas, o de facto gaunasi biudžeto perteklius. Ir ankstesniais metais būdavo planuojamas didesnis biudžeto deficitas, bet metų pabaigoje išaiškėdavo, kad jis visiškai minimalus“, – komentavo SEB banko ekonomistas.

Jo teigimu, mokesčių surinkimas pastebimai pagerėjo nuo 2014–2015 metų, kai buvo pagerintas skaitmeninis mokesčių administravimas, identifikuotos silpnosios vietos, „apšviesti“ sektoriai, kurie galbūt piktnaudžiaudavo mokesčių nepriemokomis, tačiau nenorėdami susilaukti nemalonumų, jie savanoriškai padėjo deklaruoti kur kas didesnes sumas negu anksčiau.

Anot G.Nausėdos, pernai pasiekus biudžeto perteklių, nederėtų atsipalaiduoti ir galvoti, jog galima daugiau išlaidauti.

Statistikos departamento duomenimis, valdžios sektoriaus perteklius pernai siekė 112,3 mln. eurų ir, BNS skaičiavimais, sudarė 0,29 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 2015 metais valdžios sektoriaus deficitas siekė 74,7 mln. eurų.

Sektoriaus pajamos pernai padidėjo 2,2 proc. iki 13,326 mlrd. eurų, išlaidos – 0,8 proc. iki 13,214 mlrd. eurų.

Valdžios sektorių sudaro centrinė valdžia, vietos valdžia ir socialiniai fondai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"