Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pirks naują Lietuvos įvaizdį

 
2018 08 17 6:00
Per pastaruosius keliolika metų ne kartą mėginta kurti Lietuvos įvaizdį, o atskiroms strategijoms buvo išleista šimtai tūkstančių eurų. / 
Per pastaruosius keliolika metų ne kartą mėginta kurti Lietuvos įvaizdį, o atskiroms strategijoms buvo išleista šimtai tūkstančių eurų. /  LŽ archyvo nuotrauka

Bandymai sukurti mūsų valstybę užsienyje pristatantį įvaizdį baigėsi šnipštu, tad Vyriausybės kanceliarija vėl grįžta prie šio klausimo ir artimiausiu metu ketina skelbti įvairių konkursų. Ekspertai primena, kad šioje srityje smarkiai atsiliekame nuo kaimynų.

Lietuva iki šiol neturi bendros visos šalies pristatymo užsienyje strategijos. Nors būta ne vieno mėginimo sustyguoti Lietuvos įvaizdį ir tam išleista nemažai pinigų, informacija apie mūsų valstybę svetur pateikiama gana chaotiškai – kiekviena institucija tai daro pagal save.

Mykolas Katkus: „Nuo 2008 metų Lietuva net nebandė centralizuoti šių pastangų ir nemėgino turėti bendro, visa vienijančio vardiklio. Todėl bet kokia iniciatyva yra labai sveikintina.“

Padėtis nebetenkina

Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio skyriaus atstovų teigimu, dabar, kai nėra bendros šalies pristatymo strategijos ir koncepcijos, su mūsų valstybe užsieniečius supažindinančios institucijos autonomiškai atstovauja žinybiniams interesams. Trūksta veiksmų derinimo praktikos, tarpinstitucinis bendradarbiavimas gana silpnas.

„Šiandien Lietuvos kuriamas įvaizdis yra fragmentuotas, jis labiausiai matomas per turizmo prizmę, kultūrą. Lietuva pasiekusi didžiulių laimėjimų ir kitose srityse, esame stiprūs lazerių, biotechnologijų sektoriuose, tačiau neturime sistemos, kaip apie tai bendrai komunikuoti pasaulyje“, – kalbėjo Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai.

Esą tokia situacija nebetenkina, ir tai aiškiai konstatuoja tiek šalies institucijos, tiek verslo atstovai. „Norima, kad Lietuvos pristatymui užsienyje skiriamos lėšos būtų naudojamos efektyviau, kad būtų sukurtas bendras šalies pristatymo užsienyje modelis, kuris kurtų pridėtinę vertę mūsų verslui, skatintų investicijas, turizmo plėtrą, įtrauktų ir Lietuvoje, ir užsienyje gyvenančius lietuvius“, – dėstė valdininkai.

Žada, kad bus kitaip

Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio skyriaus atstovų nuomone, siekiant efektyvaus Lietuvos pristatymo užsienyje koordinavimo būtini tam tikri nuoseklūs žingsniai – ne tik bendra šalies įvaizdžio strategija, bet ir realiai veikiantis tarpinstitucinis tinklas, kuriame aktyviai dirbtų verslo atstovai. Taip pat reikia nuolatinės Lietuvos pristatymo užsienyje stebėsenos ir vertinimo, krizių komunikacijos strategijos, aiškių rodiklių, pagal kuriuos būtų vertinama veikla. „Artimiausiu metu skelbsime konkursus. Bus rengiama ir strategija“, – tikino jie.

Pripažįstama, kad ankstesni bandymai pristatyti Lietuvą užsienyje susidurdavo su įvairiais iššūkiais. Vienas pagrindinių – šis procesas neturėjo tikrojo „šeimininko“, veikla stokojo nuoseklumo ir tęstinumo.

Alinos Ožič nuotrauka
Alinos Ožič nuotrauka

„Buvo kuriamos tarybos, darbo grupės, tačiau šalies pristatymo užsienyje klausimas netapo valstybės prioritetu. Šiandien situacija kitokia. Demonstruojama stipri politinė valia prisiimti atsakomybę ir pakeisti situaciją iš esmės“, – aiškino Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio skyriaus atstovai.

Nerasta idėjos

Viešųjų ryšių eksperto Mykolo Katkaus žodžiais, bendros idėjos, kaip prisistatyti pasauliui, Lietuva neturi dėl įvairių politinių priežasčių, objektyvių ir subjektyvių veiksnių. Pasak jo, kai kurios institucijos, pavyzdžiui, Valstybinis turizmo departamentas (VTD) ar viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“, aiškiai, kryptingai ir gana efektyviai dirba formuodamos šalies įvaizdį.

„Tačiau reikėtų pasakyti, kad nuo 2008 metų Lietuva net nebandė centralizuoti šių pastangų ir nemėgino turėti bendro, visa vienijančio vardiklio. Todėl bet kokia iniciatyva, kai kuri nors institucija, nebijodama neišvengiamų politinių vėjų, bando šį procesą centralizuoti, yra labai sveikintina. Džiaugiuosi, kad po 10 metų, nuo „Drąsios Lietuvos“ laikų, kai visi nusprendė, jog įvaizdžio projektas – didžiulė politinė problema, atsirado iniciatyva“, – planus grįžti prie šalies įvaizdžio formavimo vertino ekspertas.

M. Katkaus įsitikinimu, svarbiausia šiuo metu valstybės institucijoms, gal net ir verslui, žmonėms, norintiems pasakoti apie Lietuvą, – sutarti dėl bendro šalies pristatymo užsienyje „įrankių paketo“: logotipo, informacijos, kaip bus kalbama apie mūsų valstybę, ir panašiai. Viešųjų ryšių ekspertas nemano, kad Vyriausybė, kaip centrinės valdžios institucija, turėtų galvoti apie šalies reklaminę kampaniją.

„Geriausia, ką galėtų padaryti Vyriausybė, – pabandyti sukurti bendras taisykles ir pasiekti konsensusą, kuris būtų patikrintas tiek užsienyje, tiek mūsų valstybėje. Nustatyti, ką turime omenyje, kai kalbame apie Lietuvą oficialiu lygiu. Tarkime, įdomi VTD kampanija „Real is beautiful“. „Investuok Lietuvoje“ irgi yra sukūrusi daugybę įrankių, priemonių, pristatymų, per kuriuos taip pat kalba apie tam tikrus mūsų valstybės aspektus. Tačiau reikėtų strategijos, kuri apimtų keturis dalykus: Lietuvos, kaip turistinės šalies, įvaizdį, Lietuvos, kaip šalies, į kurią gerai investuoti, įvaizdį, Lietuvos, kaip šalies eksportuotojos, įvaizdį ir Lietuvos, kaip šalies, turinčios viešąją diplomatiją ir vykdančios tam tikrus politinius uždavinius, įvaizdį. Būtų tikrai labai gerai viską sujungti ir rasti bendrus vardiklius, kad žinutės drastiškai nesiskirtų. Bet tai neturi būti politinių ambicijų dalis, privalu šnekėti apie objektyvius dalykus“, – tvirtino jis.

Lietuva kol kas nerado ašies, apie kurią galima formuoti šalies įvaizdį. M. Katkaus manymu, tai viena didesnių mūsų problemų. Tarkime, estų „e-Estonia“ kalba apie Estiją kaip apie valstybę, kurioje viskas labai modernu, novatoriška, perkelta į elektroninę erdvę.

Lietuva kol kas nerado ašies, apie kurią galima formuoti šalies įvaizdį.

Šalies įvaizdžio strategija tikrai reikalinga. Anot M. Katkaus, kai nori kuo nors būti, reikia visiems apie tai pasakyti. „Geras pavyzdys – Estija. Paklausus, kas yra Estija, visada sužinosi, kad ji – technologiškai viena progresyviausių, gal net pati progresyviausia, kaip mėgsta prisistatyti estai, Europos Sąjungos šalis. Tai sukuria tam tikrą asociacijų lauką, leidžiantį žmonėms, kurie tuo domisi, sieti Estiją su kai kuo, kas teigiama, įdomu ir naudinga valstybei“, – pažymėjo viešųjų ryšių ekspertas.

Skandalų šleifas

Per pastaruosius keliolika metų ne kartą mėginta kurti Lietuvos įvaizdį, o atskiroms strategijoms buvo išleista šimtai tūkstančių eurų. Pirmo rimtesnio bandymo būta 2005 metais. Tuomet Vyriausybė paskelbė viešą konkursą Lietuvos įvaizdžio strategijai sukurti. Jį laimėjo projektą „Vivat, Lietuva!“ parengęs tarptautinis konsorciumas. Konkurso nugalėtojas gavo 800 tūkst. litų (apie 232 tūkst. eurų), tačiau strategija taip ir nebuvo patvirtinta, nes neįtiko Vyriausybei.

2008 metais pristatytas projektas „Lietuva – drąsi šalis“. Juo norėta pabrėžti lietuvių ryžtingumą, iniciatyvumą, veržlumą, veiklumą, inovacijų kūrimą ir diegimą. Tarp pasiūlymų, kurie gali padidinti mūsų šalies žinomumą, buvo užsieniečių dėmesį patraukiančio ekstravagantiško pastato statyba, Holivudo filmo apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas kūrimas ir Lietuvos angliško vardo keitimas (esą dabartinis „Lithuania“ per ilgas ir sunkiai ištariamas). Šios koncepcijos kūrėjams Vyriausybė paklojo 600 tūkst. litų (apie 174 tūkst. eurų).

LŽ archyvo nuotrauka
LŽ archyvo nuotrauka

Pernai Vyriausybės kanceliarija paskelbė viešąjį pirkimą vaizdo klipo, valstybės atkūrimo šimtmečio proga užsienio auditorijai pristatančio Lietuvą kaip modernią ir kūrybingą šalį, kūrimo paslaugoms įsigyti. Už daugiau kaip 19 tūkst. eurų buvo susuktas vaizdo klipas, subtitruotas septyniomis užsienio kalbomis. Jis rodomas pristatant Lietuvą per verslo, turizmo, kultūros, viešosios diplomatijos renginius.

Prieš dvejus metus VTD sukūrė naują Lietuvos turizmo prekės ženklo koncepciją, kurios šūkis „Lithuania. Real is beautiful“ („Lietuva. Tikra yra gražu“). Mūsų šalis turistams pristatoma kaip vieta, kurioje branginami tikri dalykai: lietuviškas maistas, gamta, bendravimas, nenupudruota architektūra, pasaulyje vertinama kultūra, nuoširdus svetingumas ir pan. Tačiau šioje istorijoje neapsieita be skandalo. Reklamos paslaugų teikėjai turėjo nufotografuoti kelis šimtus Lietuvos gamtos ir kultūros objektų, bet 140 tūkst. eurų vertės projektui įgyvendinti buvo naudojamos pigios ir visai ne mūsų valstybėje darytos nuotraukos.

Nemažai vargta ir ieškant Lietuvos prekės ženklo. 2007 metais skelbtas konkursas logotipui sukurti baigėsi skandalu. Paaiškėjus, kad nugalėtojų kūrinys gali būti plagiatas, konkursas buvo anuliuotas ir paskelbtas naujas. Jį laimėjo simbolis, kuriame Lietuvos formos daugiakampyje išsibarsčiusios raidės sudaro žodį „Lithuania“. Pirmam konkursui buvo skirta 1,14 mln. litų (apie 330 tūkst. eurų), antrajam – 212 tūkst. litų (apie 61 tūkst. eurų).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"