Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Per pusmetį pagalbinio apvaisinimo procedūras valstybė kompensavo šimtams šeimų

 
2017 11 12 12:26
pixabay.com nuotrauka

Nuo šių metų pradžios įsigaliojus įstatymui, kuris vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms atvėrė kelią pasinaudoti valstybės kompensuojamomis paslaugomis pagalbiniam apvaisinimui, su tuo susijusios paslaugos jau kompensuotos šimtams moterų ir vyrų.

Nors įstatymas formaliai įsigaliojo nuo sausio, realiai paslaugos pagal naująjį įstatymą pradėtos teikti pavasarį, nes gydymo įstaigoms reikėjo gauti naujas licencijas.

„2017 metais dirbtinio apvaisinimo paslaugos, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, buvo suteiktos 423 moterims ir 359 vyrams. Iki šių metų spalio 1-osios iš viso suteikta 1718 įvairių paslaugų, joms apmokėti iš PSDF skirta 217 tūkst. eurų. Taikant pagalbinį apvaisinimą pacientams gali būti išrašomi kompensuojamieji vaistai, (...) minėtus vaistus vartojo apie 350 pacientų, o PSDF biudžeto išlaidos šių vaistų kompensavimui sudarė apie 193,6 tūkst. eurų“, – BNS nuodė Valstybinė ligonių kasa.

Ligonių kasos sutartis dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo yra sudariusios su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centru ir penkiomis privačiomis gydymo įstaigomis.

Per 1 tūkst. su pagalbiniu apvaisinimu susijusių paslaugų apmokėta Santaros klinikų centre. Už ginekologijos paslaugų koordinavimą atsakinga Santaros vaisingumo centro gydytoja Raminta Baušytė BNS teigė, kad atlikus visas reikalingas valstybės kompensuojamas procedūras šioje įstaigoje pastojo apie pusė moterų.

„Pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra sudėtinės, įeina ir konsultacijos, ir pačių procedūrų atlikimas. Iš viso atlikta pusantro šimto punkcijų, tai reiškia kiaušialąsčių paėmimą, po kurio eina tolesnis apvaisinimas. Vaikučių dar mes neturime gimusių, devyni mėnesiai dar neprabėgo nuo kompensacijos įvedimo, tačiau džiaugiamės aukštais rezultatais, yra 51 proc. pastojimas (...), tai būtų apie 70 – 80 moterų“, – teigė ji.

Santaros vaisingumo centras atidarytas dar iki kompensavimo pradžios, tačiau veikla itin suaktyvėjo nuo gegužės. Čia toliau teikiamos ir mokamos paslaugos – tiems, kurie nepatenka tarp galinčiųjų pretenduoti į valstybės kompensacijas, pavyzdžiui, vyresnės nei 42 metų moterys arba poros, jau turinčios vaiką, pagimdytą po pagalbinio apvaisinimo procedūros.

Gydytoja R. Baušytė sakė, kad mokamos paslaugos padeda iš dalies padengti ir valstybės kompensuojamų paslaugų kaštus, nes iš PSDF biudžeto skiriama per mažai lėšų šioms procedūroms. Jos teigimu, skaičiuojant bazines kainas, pagal kurias skiriamas finansavimas, neatsižvelgta, kad jas teikia aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių atlyginimai – aukštesni už kompensuojamą vidurkį. Į bazines kainas nebuvo įskaičiuotos ir investicijos priemonėms įsigyti, patalpoms įrengti, amortizacijai, išlaikymui. Ji pasakojo, kad už paslaugas vienai porai įstaiga gauna 822 eurus iš PSDF, dar beveik tiek pat lėšų valstybė skiria už vaistus.

„Kad išvengtumėme nuostolių, mes dirbame tris kartus didesniu tempu nei turėtume, taip pat šiek tiek padengimo ateina iš mokamų paslaugų (kas neturi indikacijų pagalbinio apvaisinimo procedūroms, užsieniečiams). Tačiau realybėje galime sakyti, kad mes savo darbu dotuojame pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą pacientėms“, – aiškino R. Baušytė.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų Seime priimtas pernai, o korekcijos pradėtos jam dar nė neįsigaliojus. Praėjusios kadencijos Seimas iš pradžių priėmė konservatyvų įstatymo variantą, kuris leido sukurti tiek embrionų, kiek bus perkelta moteriai, ir ne daugiau trijų. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgusi į medicinos ir teisės ekspertų poziciją, jį vetavo kaip neatitinkantį šiuolaikinių gydymo metodų.

Tuomet Seimas pritarė šalies vadovės veto ir atsisakė griežtų reikalavimų, tačiau rinkimus laimėję „valstiečiai“ su kitų frakcijų parlamentarais iš naujo įregistravo pataisas su siūlymu grįžti prie draudimo šaldyti embrionus. Visuomenėje atsinaujinus aštrioms diskusijoms dėl pagalbinio apvaisinimo, „valstiečiai“ pasiūlė variantą, kuris neribojo sukuriamų embrionų skaičiaus, bet įpareigojo juos saugoti neribotą terminą, jį ir priėmė Seimas.

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, abiem stovykloms aštriai ginant savo pozicijas dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir naikinimo. Viena pusė ragina ginti negimusį embrioną kaip gyvybę, kita pabrėžia porų interesus susilaukti vaikų.

Iki Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo šių metų sausį tokios procedūros darytos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir nevaisingos poros negalėjo gydymui gauti valstybės kompensavimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"