Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Per pernai metus netekome Marijampolės

 
2018 01 30 13:06
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dėl emigracijos per 2017 metus netekome kiek didesnio nei Marijampolė miesto – 37,8 tūkst. gyventojų. 2018 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. nuolatinių gyventojų  arba 1,3 proc., mažiau negu 2017 metų pradžioje. Pagrindinė nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – emigracija, skelbia Statistikos departamentas.

„Praktiškai pernai Lietuva neteko didesnio nei Marijampolė miesto (...) 37,8 tūkst. žmonių yra bendras nuolatinių gyventojų sumažėjimas, kurį lėmė ir mirštamumas, ir emigracija. Be abejo, emigracija turėjo didžiausią įtaką gyventojų sumažėjimui. Metai iš metų, nesikeičia tas (išvykstančiųjų – BNS) portretas, išvyksta daugiausia darbingo amžiaus gyventojai. Beveik pusė išvykusių 2017 metais yra iki 29 metų gyventojai, žodžiu, išvyksta jauni žmonės“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė departamento vadovė Vilija Lapėnienė.

Praėjusiais metais emigravo 57,2 tūkst. gyventojų, 6,9 tūkst. (13,8 proc.) daugiau nei 2016 metais. Šalį paliko 30 tūkst. vyrų ir 27,2 tūkst. moterų.

Palyginti su 2016 metais, emigravusių vyrų skaičius padidėjo 4,6 tūkst. (18,1 proc.), moterų – 2,3 tūkst. (9,3 proc.). Kas antras (-a) emigravęs vyras ar emigravusi moteris buvo 20–29 metų amžiaus.

Departamento duomenimis, 2017 metais 27,9 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo ir 9,9 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių (2016 metais – atitinkamai 30,2 tūkst. ir 10,5 tūkst.). Pernai gimė 29,6 tūkst. kūdikių, arba 1 tūkst. kūdikių (3,3 proc.) mažiau nei 2016 metais, mirė 39,5 tūkst. žmonių, arba 1,6 tūkst. (4 proc.) mažiau nei 2016.

„Prognozės yra liūdnokos. Jeigu gimstamumas nedidės, senėjimo problema ir toliau bus aktuali ir, aišku, išlaikytinių teks daugiau. Be to, priklausys nuo to, kokie bus emigracijos mastai. Nors jau tikrai yra kažkoks teigiamas pastebėjimas ypač gruodžio mėn., kai sugrįžo nemaža dalis Lietuvos piliečių į Lietuvą – jie deklaravo savo parvykimą“, – aiškino V. Lapėnienė.

2017 metais į Lietuvą imigravo 29,3 tūkst. žmonių, 9,2 tūkst. (45,5 proc.) daugiau negu 2016 metais. Į Lietuvą grįžo gyventi 18,8 tūkst. Lietuvos piliečių (64,2 proc. visų imigrantų) – 4,6 tūkst. (32,6 proc.) daugiau nei 2016 metais. Pernai į šalį imigravo 10,5 tūkst. užsieniečių, tai 4,5 tūkst. (1,8 karto) daugiau negu 2016 metais. Imigravo daugiau vyrų nei moterų, atitinkamai 19,5 tūkst. ir 9,8 tūkst. Kas trečias (-ia) imigravęs vyras ar imigravusi moteris buvo 20–29 metų amžiaus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"