Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Per hibridinį karą suplakamas skirtumas tarp taikos ir karo (I dalis)

 
2018 02 19 12:15
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams, Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis centro Helsinkyje valdybos narys Eitvydas Bajarūnas. /
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams, Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis centro Helsinkyje valdybos narys Eitvydas Bajarūnas. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kaip Europos Sąjungos (ES) institucijos ir skirtingos šalys saugosi nuo hibridinių grėsmių? Kokia Lietuvos saugumo situacija po Rusijos agresijos Ukrainoje? Kada atsivėrė akys vokiečiams bei prancūzams? Apie tai pasakojo diplomatas Eitvydas Bajarūnas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams, Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis centro Helsinkyje valdybos narys E. Bajarūnas LŽ teigė, kad į grėsmes reikia žvelgti plačiau. Lietuva ir kitos geografiškai arčiau Rusijos esančios valstybės patiria hibridines grėsmes iš Rusijos.

Pasak E. Bajarūno, Rusija, kitaip nei Sovietų Sąjunga šaltojo karo laikais, neturi jokios ideologijos. Jos tikslas – destrukcija, NATO ir ES silpninimas, Vakarų sutarimo ir vienybės ardymas.

„Tačiau hibridinio poveikio elementus yra įvaldžiusios ir kitos šalys, – pažymėjo diplomatas. – Pavyzdžiui, ekspertai yra identifikavę kibernetines atakas iš Šiaurės Korėjos. Kalbantis su kitų ES šalių narių ekspertais, Kipras, Graikija hibridines grėsmės sieja su Turkija. Hibridinių grėsmių kontekste Vakarų ekspertai mini ir ISIS/DEAESH („Islamo valstybės“) naudojamas poveikio priemones – dezinformaciją, grasinimus ir panašiai. Todėl nereikėtų stebėtis, kad įvairios šalys tai supranta skirtingai.“

E. Bajarūnas prisiminė praėjusią vasarą šia tema diskutavęs Kroatijoje. Rusija nuo mūsų labai toli, teigė pašnekovai. Tačiau padėjus kalbėti apie propagandinių klišių naudojimą, kad ukrainiečiai esą fašistai, lietuviai – žydšaudžiai, kroatams tai priminė priešiškus naratyvus apie juos, naudotus serbų Balkanų konfliktų metu. Kai yra su kuo palyginti, suvokiama geriau, pabrėžė diplomatas.

Šviesos instaliacija buvusio sovietinio valstybės saugumo komiteto (KGB) būstinės Rygoje priėmimo kambaryje. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Šviesos instaliacija buvusio sovietinio valstybės saugumo komiteto (KGB) būstinės Rygoje priėmimo kambaryje. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Nuo Sovietų Sąjungos laikų

„Apskritai kariavimas naudojant nekarines, asimetrines priemones turi gilias šaknis. Šaltojo karo metu Sovietų Sąjunga vystė savo poveikio priemones, tokias, kaip ideologinė kova, propaganda, agitacija, „užmaskavimas“. Specifiškai KGB vystytos ir „aktyvios priemonės“, – teigė pašnekovas. – Tačiau Ukrainoje Rusijos intervencija pasižymėjo išskirtinai plačiu netradicinių priemonių spektru. Vietoje aiškaus priešo, jo struktūrų operacijas vykdė „žalieji žmogeliukai“ be skiriamųjų ženklų.“

E. Bajarūnas vardijo, kad Ukraina patyrė diplomatinį, energetinį bei ekonominį spaudimą, beprecedentį informacinį poveikį, kibernetines atakas ir specialiųjų operacijų pajėgų veiksmus. Visa tai galiausiai virto konvenciniais kariniais veiksmais Todėl šiuo metu Vakarų ekspertai hibridinį karą dažniausiai sieja būtent su Rusija.

Dabartinė Rusija neturi ideologijos

E. Bajarūnas priminė, kad daugiau kaip prieš 2500 metų Kinijos mąstytojas Sun Tzu kalbėjo, jog nugalėti galima ir nekariaujant. „Juk nenori ateiti į šalį, kurią sugriovei. Nors matome, kad Rusija kartais ir taip daro, toks yra Čečėnijos pavyzdys, – teigė diplomatas. – Iš tiesų, norint užimti priešo teritoriją, nebūtina griauti. Geriau jį paveikti ir kontroliuoti. Toks yra hibridinio karo tikslas. Tam tinka nekarinis, asimetrinis arsenalas.“

Pasak E. Bajarūno, ekspertų vertinimu, dabar Rusija bando sugriauti po Antrojo pasaulinio karo susiformavusią demokratinių Vakarų vertybių sistemą. Bandyti ją ardyti galima karinėmis priemonėmis, bet, kaip pažymėjo pašnekovas, konvencine prasme NATO yra gerokai pajėgesnis aljansas už Rusiją. O galima naudoti hibridinius kovos būdus. Diplomato teigimu, tokius sunkiau atpažinti. Be to, nedemokratinei valstybei lengviau tai daryti, nes sprendimus priima vienvaldis vadovas, ir viskas yra kontroliuojama. Pasak E. Bajarūno, šiandienė Rusija, kitaip nei Sovietų Sąjunga šaltojo karo laikais, neturi jokios ideologijos. Jos tikslas – destrukcija, NATO ir ES silpninimas, Vakarų sutarimo ir vienybės ardymas.

„Apskritai hibridinio karo samprata susijusi su gerokai anksčiau plėtota ketvirtosios kartos karo koncepcija, kurios esmė – manipuliavimas žiniasklaida, teroristiniai veiksmai, aiškios priešininko hierarchijos ir struktūros nebuvimas, karinių, ekonominių, finansinių, energetinių bei socialinių spaudimo priemonių, asimetrinės taktikos panaudojimas, kombinuotas ir koordinuotas atvirų ir slaptų karinių, sukarintų ir civilinių priemonių įgyvendinimas, – vardijo diplomatas. – Tai veiksmai, išnaudojant šalies ar regiono pažeidžiamumą, kuriais siekiama paveikti ar destabilizuoti priešininką, sutrukdyti sprendimų priėmimą ir taip pasiekti išsikeltus uždavinius.“

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad per hibridinį karą sąmoningai suplakamas skirtumas tarp taikos ir karo meto, apsunkinant galimybę užpultoms šalims tiksliai ir laiku pateikti teisingą politinį atsaką.

Priešinimas ir nuteikinėjimas

„Rusija siekia sukelti sąmyšį, kad atsirastų neapibrėžtumo elementų, siekia kiršinti bendruomenes, kad vėliau galėtų veikti iš išorės netgi nenaudodama daug papildomų priemonių“, – tvirtino E. Bajarūnas. Pasak diplomato, užtenka paskaityti kasmetines Lietuvos valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvių tarnybų departamento prie krašto apsaugos ministerijos grėsmių nacionaliniam saugumui viešo įvertinimo.

Lietuvos atveju, kaip teigė pašnekovas, būtent minėtas grėsmių nacionaliniam saugumui viešas įvertinimas kalba apie hibridines grėsmes – pavyzdžiui šalies etninių ir socialinių bendruomenių priešinimas, kiršinimas su kaimyninėmis valstybėmis, siekis vietos gyventojus nuteikti prieš NATO bei ES, mažinti lietuvių pasiryžimą gintis, kelti nostalgiją sovietmečiui ir taip toliau.

Rusijos bandymus tikinti Lietuvos žmones, kad NATO pajėgos yra okupacinės, Vokietijos batalionas – „nacių“, E. Bajarūnas vadino klasikiniais pavyzdžiais. Pašnekovo nuomone, galima būtų prognozuoti, kad galutinis tikslas galėtų būti taip priešiškai nuteikti, kad patys lietuviai reikalautų, jog mūsų gynėjai – NATO partneriai – pasitrauktų iš Lietuvos.

Rusija naudoja visą hibridinių kovos būdų arsenalą. Lietuvai kyla informacinės ir kibernetinės grėsmės, energetikos naudojimas kaip politikos priemonė, bendras Rusijos agresyvumas, pavyzdys – pratybos „Zapad“, vardijo E. Bajarūnas.

Ukrainos Donbase Rusija sukėlė karą. / Sipa.Scanpix nuotrauka
Ukrainos Donbase Rusija sukėlė karą. / Sipa.Scanpix nuotrauka

Ukrainos situacija privertė grįžti prie koordinuoto mechanizmo

Pasak E. Bajarūno, Lietuva nemažai daro nacionalinu lygiu, reaguodama į hibridines grėsmes. Nuo 2014 metų, kaip atsakas į Rusijos hibridinius veiksmus ir agresiją Ukrainoje, buvo priimta nauja Lietuvos nacionalinio saugumo strategija, ji tarp svarbiausių Lietuvai kylančių grėsmių išvardijo ir nekonvencines grėsmes.

„Be to, Lietuvos institucijos – Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, žvalgybos, policijos, sienos apsaugos tarnybos ėmėsi konkrečių veiksmų užkardant hibridines grėsmes. Karinės gynybos srityje svarbiausias sprendimas buvo padidinti gynybos biudžetą. – kalbėjo E. Bajarūnas. – 2014 metų lapkričio mėnesį buvo įkurtos greitojo reagavimo pajėgos. Kaip dalis pasirengimo reaguoti į hibridinius scenarijus, Lietuvoje 2014 metais buvo pradėtos rengti kasmetinės pratybos su hibridiniais scenarijais, panaudojant krašto apsaugos ir vidaus reikalų struktūras bei vietos valdžios institucijas. Atsakant į kibernetines atakas, 2014 metų gruodžio mėnesį Seimas patvirtino naują kibernetinio saugumo įstatymą, o 2015 metais buvo įsteigtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.“

Pasak diplomato, Ukrainos situacija privertė grįžti prie koordinuoto mechanizmo, kuris leistų laiku identifikuoti galimas grėsmes nacionaliniam saugumui ir užtikrintų koordinuotą bei savalaikį atsaką į šias grėsmes, sukūrimo. Kovoje su informacinėmis grėsmėmis svarbiu dalyku tapo ne tik pareigūnų, politikų, žiniasklaidos ir visuomenės švietimas, bet ir aktyvi komunikacija identifikuojant melą, jį dekonstruojant, plėtojant pačios Lietuvos žinią ir naratyvus.

NATO būstinė Briuselyje. / Reuters/Scanpix nuotrauk
NATO būstinė Briuselyje. / Reuters/Scanpix nuotrauk

Svarbus galimas kolektyvinis atsakas

„Būtų galima vardinti ir kitus konkrečius nuveiktus darbus. Tačiau patys negalėtume sukurti visų priemonių apsiginti, neturime tokių resursų, kaip Rusija, todėl mums svarbus galimas kolektyvinis atsakas. NATO gali padėti atremti konvencinio karo veiksmus, o naudojant ES teisėkūros mechanizmą – padėti dėl kibernetinių grėsmių, pinigų plovimo atvejų ir taip toliau. Tarptautinis bendradarbiavimas, ypač per ES ir NATO, gali daug pasiūlyti politinėje, ekonominėje ir karinėje plotmėje, be to, tai padeda „pridengti“ kai kuriuos trūkstamus nacionalinius gebėjimus arba paremti kuriant tuos gebėjimus srityje, kurios dar nepakankamai išvystytos, – sakė E. Bajarūnas. – Tarptautinis bendradarbiavimas leidžia suvienyti paskirus, išmėtytus nacionalinius išteklius, sprendžiant platesnės tarptautinės darbotvarkės klausimus.“

Tiek ES, tiek NATO dokumentai aiškiai sako, kad kiekviena šalis narė turi pati rūpintis atsaku į hibridines grėsmes, atkreipė dėmesį diplomatas. Jis teigė, kad tuo pačiu Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos pastangomis, tiek ES, tiek NATO ėmėsi rimtai svarstyti apie kolektyvinį atsaką į hibridines grėsmės. Procesai abiejuose organizacijose įgauna dinamiką.

Rusijai aktyviai kišantis į rinkimus, referendumus, visuomeninius procesus ir panašiai, supratimas tarp Vakarų elito ir ekspertų didėja, įsitikinęs E. Bajarūnas.

Kad NATO ir ES partneriai geriau suprastų, su jais reikia nuolat kalbėti, tai ir daro Lietuvos vadovai bei ekspertai, pažymėjo E. Bajarūnas.

Rusija mums „padeda“

Diplomato žodžiais, galima sakyti, kad pati Rusija mums „padeda“. Prieš keletą metų kalbantis su vokiečiais ir aiškinant apie hibridines, informacines grėsmes, jie sakydavo, kad mus supranta, nes yra jautrumo dėl Rusijos, su šia šalimi siejama mūsų istorija sudėtinga, reikia laiko ir panašiai. Vokiečiams akys atsivėrė po tariamo rusų mergaitės Lizos išprievartavimo atvejo. O prancūzams – po Rusijos kišimosi į prezidento rinkimus.

Tai, kaip bendroje spaudos konferencijoje kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pasisakė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, E. Bajarūno teigimu, galėtų būti etalonu kitiems Vakarų Europos lyderiams. „Tada Prancūzijos vadovas aiškiai pasakė, kad rinkimų kampanijos metu „Russia Today“ ir „Sputnik“ buvo įtakos agentai, kurie keletą kartų skleidė netinkamas žinias apie jį asmeniškai ir jo rinkimų kampaniją, pažymėjo, jog „Russia Today“ ir „Sputnik“elgėsi kaip įtakos, propagandos ir melagingos propagandos organai“, – sakė diplomatas.

Rusijai aktyviai kišantis į rinkimus, referendumus, visuomeninius procesus ir panašiai, supratimas tarp Vakarų elito ir ekspertų didėja, įsitikinęs E. Bajarūnas. O tai sudaro pagrindą įsibėgėjančiai ES ir NATO sisteminei veiklai kovojant su hibridinėmis grėsmėmis. E. Bajarūnas pažymėjo, kad Vakarai po truputį atsibunda ir vis geriau suvokia grėsmes. „Nėra taip, kad prigąsdinsime Vakarus, ir jie perims mūsų logiką. Ne, jie turi savo logiką bei patirtį. Tas suvokimas ateina viena po dienos. Mes tai matome“, – sakė jis.

Pradžia. Tęsinys – kitą dieną.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"