Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pažadą kelti algas gožia naujos abstrakcijos

 
2017 09 08 6:00
Rengiamame susitarimo tekste kol kas neplanuojama numatyti konkrečių skaičių, o ir pats darbo užmokesčio didinimas jau nėra dokumento ašis.
Rengiamame susitarimo tekste kol kas neplanuojama numatyti konkrečių skaičių, o ir pats darbo užmokesčio didinimas jau nėra dokumento ašis. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Skambiai išreklamuotas trišalis susitarimas dėl atlyginimų šalyje didinimo vis dar rengiamas. Be to, idėja įvilkta į naują drabužį – dabar Vyriausybė siekia pasirašyti bendresnį dokumentą dėl valstybės pažangai būtinų reformų, bet jame įsipareigojimas kelti darbo užmokestį paskęsta tarp kitų planų.

Apie tai, kad Vyriausybė, darbdaviai ir profesinės sąjungos ketina pasirašyti susitarimą dėl atlyginimų didinimo, valdantieji „valstiečiai“ pranešė balandžio mėnesį, prieš priimant Seime liberalesnį Darbo kodeksą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino iniciatyvą bereikšme, nes toks susitarimas, anot jos, neįgyvendinamas. Regis, šalies vadovė buvo teisi. Rengiamame susitarime kol kas neplanuojama numatyti konkrečių skaičių, o ir pats darbo užmokesčio didinimas jau nėra dokumento ašis.

Sutarta dėl penkių krypčių

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Luko Savicko teigimu, vasaros viduryje Vyriausybės rūmuose vyko didžiausių profesinių sąjungų atstovų ir darbdavių organizacijų vadovų susitikimas. Per jį sutarta, kad tikslinga pasirašyti susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų ir apsispręsta dėl penkių krypčių.

Vaidotas Levickis: „Problema kita – valdžia iš tikrųjų turi sudaryti galimybes darbo užmokesčiui didėti per tam tikrą politikos formavimą, mokesčius ir panašiai.“

Bus siekiama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir gerinti paslaugų kokybę, stiprinti socialinį dialogą ir ugdyti socialinių partnerių kompetenciją, užtikrinti švietimo kokybę, galimybę mokytis visą gyvenimą bei mokesčių sistemos suderinamumą, didinti konkurencingumą.

„Buvo suderinti penki tam tikri tikslai ar kryptys. Turėtas preliminarus susitarimo tekstas, iki vasaros pabaigos sulaukta beveik visų partnerių pasiūlymų. Jie baigti vertinti. Po pirminių individualių pokalbių su organizacijų atstovais artimiausiu metu susitiksime su visais partneriais derinti antros redakcijos susitarimo. Tikslas – pasirašyti jį rugsėjo mėnesį“, – aiškino premjero patarėjas.

Nenori daug konkretumo

Kalbėdamas apie įsipareigojimą kelti algas, L. Savickas sakė, jog natūralu, kad visos trys šalys laikosi ne visada derančių nuostatų. „Atlyginimų klausimas, be abejo, diskutuotinas, ypač labai spartaus darbo užmokesčio didėjimo privačiame sektoriuje, viešajame – taip pat, kontekste. Tai vienas svarstomų klausimų. Tačiau iš esmės žiūrime į tai, kokios yra priežastys gyventojų pajamoms augti, ir visų pirma bandome sutarti, kokios sąlygos lemia ir leistų didinti darbo užmokestį bei gyventojų pajamas“, – kalbėjo jis.

Ar dokumente, kurį planuojama pasirašyti, bus numatyti konkretūs skaičiai, kiek ir kaip dažnai būtų keliami atlyginimai? Pasak L. Savicko, šiame trišaliame susitarime nesinorėtų numatyti labai daug konkretumo, nes tai būtų tolesnių derybų ar atskirų kolektyvinių susitarimų tikslas. „Galbūt ir sutarsime dėl konkrečių skaičių, negaliu čia padėti taško. Tačiau iš principo su visomis organizacijomis aptarėme, kad viena svarbiausių sąlygų – turėti bendrą visų trijų šalių šio susitarimo vykdymo monitoringą, tada prie vieno stalo galėsime matyti, ar jo paisoma, ar nepaisoma“, – dėstė premjero patarėjas.

Įjungė atbulinę pavarą

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkės Gražinos Gruzdienės nuomone, įsipareigojimas dėl atlyginimų didinimo paskendo, mat susitarime aptariami ir kiti klausimai. „Profsąjungos siūlė viską daryti labai konkrečiai, bet Vyriausybė nesutiko, ir susitarimas virto nepatikrinamu tekstu. Tačiau kol kas konkretaus projekto tarsi ir nėra, nes gauta daug pasiūlymų. Procesas kol kas niekaip nesibaigęs“, – sakė ji.

Valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujantys parlamentarai Virginijus Sinkevičius ir Tomas Tomilinas balandį aiškino, kad, nepasirašius susitarimo su darbdaviais dėl algų didinimo, paramos Seime gali nesulaukti naujasis Darbo kodeksas. Tačiau jis buvo priimtas ir nepasiekus tokio trišalio susitarimo. „Negražiai sakant, po rinkimų įjungė atbulinę pavarą“, – įvertino G. Gruzdienė.

Ji nesitiki, kad po dabartinių derybų bus pasirašytas trišalis dokumentas ir numatyti konkretūs įsipareigojimus didinti atlyginimus. Geriausiu atveju sutartyje esą gali būti apsiribota abstrakcijomis, pavyzdžiui, „siekti“, „norėti“ ir pan. „Pati buvau darbo grupėje, siūlėme labai konkretų socialinio dialogo bloką, bet buvo nutarta, kad jis turi būti platesnis. O kai tapo platesnis, išplaukėme į vandenyną, kuriame nepatikrinsi, kokios žuvelės plaukioja“, – pasakojo profsąjungų atstovė.

G. Gruzdienė įsitikinusi, jog pažadai kelti atlyginimus turėtų nugulti atskirų pramonės šakų sutartyse. „Kiekvienas sektorius – vis kita daina ir kitos galimybės. Taigi negalima visai Lietuvai daryti vienos šukuosenos. Turėtų būti sektorių derybos, o jos neprasideda. Per sektorių sutartis tikrai būtų galima viską spręsti. Europa taip ir daro“, – tikino ji.

Tačiau derybų dėl to nerengiama, nes darbdaviai esą nenori, o darbuotojai nėra susivieniję taip, kad galėtų juos paspausti. Vis dėlto, G. Gruzdienės manymu, atlyginimų didėjimo sulauksime, nes su darbo jėgos stygiumi susiduriantys darbdaviai bus priversti kelti algas.

Vaidotas Levickis: "Problema kita - valdžia iš tikrųjų turi sudaryti galimybes darbo užmokesčiui didėti per tam tikrą politikos formavimą, mokesčius ir panašiai." Oresto Gurevičiaus nuotrauka
Vaidotas Levickis: "Problema kita - valdžia iš tikrųjų turi sudaryti galimybes darbo užmokesčiui didėti per tam tikrą politikos formavimą, mokesčius ir panašiai." Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Priklauso ne vien nuo darbdavių

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis pažymėjo, kad nacionaliniai susitarimai yra bendresnio pobūdžio dokumentai. Juose įtvirtinamos tam tikros kryptys, kur link judėti. Pirminis susitarimo dėl darbo užmokesčio didinimo juodraštis, anot V. Levickio, pakeistas.

„Ten buvo beveik tik darbdavių įsipareigojimai. Atlyginimų didinimas priklauso ne vien nuo darbdavių, bet ir nuo ekonominės situacijos, tam tikrų Vyriausybės žingsnių, – ką ji darytų, kad situacija taptų palanki algoms kelti. Matyt, dėl to visos verslo asociacijos, profsąjungos ir siuntė savo pageidavimus. Greičiausiai jų buvo tiek daug, kad dabar labai sunku paversti į ką nors apčiuopiama. Čia turbūt ir yra problema“, – svarstė V. Levickis.

Jis pridūrė, kad LDK pirma pradėjo kalbėti apie būtinybę pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl darbo užmokesčio didinimo. Anot V. Levickio, konfederacijos nariai mato galimybę kasmet kelti atlyginimus iki 5 procentų. „Statistikos duomenimis, kai kuriose šakose algos kyla ir 9 proc., ir daugiau. Esame įsitikinę, kad norint išlaikyti konkurencingą darbo jėgą ir apskritai įmonėms būti konkurencingoms, nėra kito pasirinkimo – reikia didinti atlyginimus“, – tvirtino jis.

Algas kelia ir be susitarimo

Pagal vidutinį ar minimalų darbo užmokestį Lietuva velkasi Europos Sąjungos uodegoje, lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją. Tačiau V. Levickis siūlo vertinti ne tik algų dydį, bet ir perkamosios galios indeksą.

„Pagal jį nėra taip blogai, esame tame pačiame taške kaip Estija, kurią taip giriame. Darbo užmokesčio augimas tiesiogiai susijęs su našumu. Jeigu nėra produktyvumo ar našumo, nesukuriama tokios pridėtinės vertės, už kurią galima mokėti atitinkamą algą. Įmonei sunku tai padaryti. Todėl ir sakome, kad nacionalinis susitarimas negali eliminuoti valdžios, nes būtų labai paprasta – pasižadėtume didinti algas ir didintume, kokia čia bėda. Problema kita – valdžia iš tikrųjų turi sudaryti galimybes darbo užmokesčiui didėti per tam tikrą politikos formavimą, mokesčius ir panašiai, kitaip sakant, kad našumas pavytų algas“, – akcentavo darbdavių atstovas.

Kartu V. Levickis pabrėžė, jog šalies darbdaviai ir be nacionalinio susitarimo toliau kels atlyginimus. Jaučiant darbo jėgos trūkumą ir norint pritraukti geresnių, konkurencingesnių darbuotojų, darbo užmokestis neabejotinai didės. „Tai pasiūlos ir paklausos klausimas. Kai nėra pasiūlos, natūralu, kad algos didėja. Kai kurios įmonės supranta, jog net permoka darbuotojams dėl mažesnio našumo, bet neturi pasirinkimo, nes kitu atveju, galima sakyti, reikėtų užsidaryti“, – neslėpė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"