Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Patalpų slėptuvėms dairysis ir merijos

 
2018 01 26 15:00
Slėptuvių įrengimo išlaidos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto, prieš tai įvertinus kiekvienos jų būtinumą.
Slėptuvių įrengimo išlaidos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto, prieš tai įvertinus kiekvienos jų būtinumą. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Paskelbus, kad po trejų metų Lietuvoje privalo būti pusšimtis slėptuvių, kuriose ekstremalių situacijų atvejais dirbtų valdymo komandos, kai kurios šalies merijos džiaugiasi jas išsaugojusios.

Dalis Lietuvos savivaldybių ir valstybės institucijų jau turi 16 veikiančių slėptuvių. Kad būtų užtikrintas žmonių saugumas ištikus nelaimei, reikia dar 34. Vienos tokios slėptuvės įrengimas atsieis maždaug pusę milijono eurų, o visų – apie 15 mln. eurų.

Slėptuvės – ne visiems

Vyriausybė nustatė aiškų įpareigojimą iki 2021-ųjų pradžios 33 savivaldybėse ir 17 valstybės institucijų turėti slėptuves. Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos skyriaus viršininkas Ernestas Turnovas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog šiuo metu slėptuvėmis jau galima naudotis Prienų, Raseinių, Akmenės, Druskininkų, Marijampolės, Kalvarijos, Šakių, Vilkaviškio ir Jurbarko savivaldybėse. Jas taip pat turi Aplinkos apsaugos, Krašto apsaugos, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Susisiekimo ministerijos, Radiacinės saugos centras bei PAGD. „Šiuo metu slėptuves yra įrengusios devynios savivaldybės ir septynios valstybės institucijos“, – sakė E. Turnovas.

Pašnekovas akcentavo, kad norint užtikrinti žmonių saugumą nelaimės atveju esamų slėptuvių neužtenka, todėl savivaldybės ir valstybės institucijos raginamos greičiau priimti sprendimą dėl jų įrengimo. Visa tai bus finansuojama iš valstybės biudžeto, įvertinus kiekvienos slėptuvės būtinumą. Anot civilinės saugos specialisto, kalbama ne apie tokias patalpas, kuriose galėtų slėptis dauguma gyventojų, bet apie specialias, skirtas ekstremalių situacijų valdymo komandoms. Jo žodžiais, būtinybė turėti tokias slėptuves atsirado kaimynei Baltarusijai pradėjus statyti atominę elektrinę. „Beje, nesame apsaugoti ir nuo įvairių stichijų ar karinių išpuolių“, – pridūrė E. Turnovas.

Slėptuvės – ne visiems

Civilinės saugos specialistas priminė, kad sovietmečiu Lietuvoje buvo daug slėptuvių, bet atkūrus nepriklausomybę jų nepavyko išsaugoti. „Kiekvieną slėptuvę reikėjo prižiūrėti, šildyti, rūpintis jos įranga, o tai nemažai kainuoja, – pagrindinę priežastį, kodėl nebeturime pasislėpti tinkamų patalpų, įvardijo pašnekovas. – Iš tiesų 34 slėptuvėms įrengti, būtinai įrangai supirkti reikėtų maždaug 20 mln. eurų, tačiau ir tie numatyti 15 mln. eurų jau yra gerai.“

Paklaustas, ar nesvarstoma atkurti slėptuvių, kuriose nelaimės atveju galėtų slėptis ne vien gelbėjimo operacijas planuojančios komandos, E. Turnovas atsakė, kad įvykus vienokiai ar kitokiai nelaimei „dažnais atvejais žmonėms saugiau būti namie, o ne blaškytis ieškant, kur būtų galima pasislėpti“.

Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog sovietmečiu slėptuvė veikė Pasvalio rajono Komunistų partijos komiteto rūsyje. „Dabar šiomis patalpomis naudojasi Pasvalio muzikos mokykla“, – paaiškino rajono vadovas. Jis pabrėžė neabejojantis, kad Pasvaliui slėptuvė reikalinga ir dabar. „Nelaimės atveju žmonės iš didžiųjų miestų trauktų į periferiją, tad Lietuvos pakraštyje esančiam mūsų rajonui tektų juos priimti“, – kalbėjo meras.

Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Visockas patvirtino, kad Prienai yra vienas miestų, turinčių tokią slėptuvę. Ji įkurta pastato, kuriame veikia Registrų centro Kauno filialo Prienų skyrius, rūsyje. „Rajono ekstremalių situacijų valdymo komisijos nariai renkasi šioje slėptuvėje, joje vyksta pratybos ir mokymai, kaip išvengti nelaimių“, – sakė E. Visockas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"