Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pasipiktinimas Seime: dėl algų merams stengtis nereikia

 
2018 02 08 11:00
Kęstutis Masiulis: „Didžiausius atlyginimus gauna Vilniaus rajono, Utenos ir Šalčininkų rajonų savivaldybių vadovai."
Kęstutis Masiulis: „Didžiausius atlyginimus gauna Vilniaus rajono, Utenos ir Šalčininkų rajonų savivaldybių vadovai." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Daliai parlamentarų kliūva tai, kad kai kurie ne taip sėkmingai besitvarkančių merijų vadovai uždirba gerokai daugiau nei gerus rezultatus demonstruojančių savivaldybių merai ir vicemerai. Seime radosi siūlymų, kaip keisti situaciją, tačiau jie priimtini ne visiems.

Grupė parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami išaiškinti, kaip ir kokiais kriterijais remiantis gali būti nustatomi atlyginimai merams ir jų pavaduotojams. Jie mano, kad dabartinė darbo apmokėjimo tvarka yra neadekvati ir sunkiai paaiškinama.

Merų ir vicemerų darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina savivaldybės taryba. Merams, kurių vadovaujamoje savivaldybėje yra per 100 tūkst. gyventojų, nustatytas 19 pareiginės algos koeficientas. Savivaldybių, kuriose yra iki 100 tūkst. gyventojų, vadovams taikomas 18 pareiginės algos koeficientas. Taip pat savivaldybių vadovams skaičiuojamas priedas už stažą valstybės tarnyboje.

Kęstutis Masiulis: „Didžiausius atlyginimus gauna Vilniaus rajono, Utenos ir Šalčininkų rajonų savivaldybių vadovai.“

Įžvelgia neteisybę

Į KT besikreipusių Seimo narių grupei vadovaujantis konservatorius Kęstutis Masiulis sako, kad merai ir jų pavaduotojai visiškai nesuinteresuoti gerais vadovaujamos merijos rezultatais, nes jų atlyginimai yra fiksuoti. „Didžiausius atlyginimus gauna Vilniaus rajono, Utenos ir Šalčininkų savivaldybių vadovai, nors būtent šios savivaldybės pagal daugumą parametrų yra atsiliekančios, o merai, kuriems sekasi, uždirba bent keletą kartų mažiau nei net nedidelių įmonių direktoriai. Esant tokiai neteisybei neįmanoma motyvuoti geriausių kandidatų dalyvauti merų rinkimuose“, – aiškino parlamentaras.

Pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst pernai paskutinį ketvirtį vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo 3149 eurus neatskaičius mokesčių. Utenos rajono mero Alvydo Katino atlyginimas minėtu laikotarpiu siekė 2841 eurą popieriuje, Šalčininkų rajono savivaldybės vadovo Zdislavo Palevičiaus vidutinė alga pernai buvo 3010 eurų iki mokesčių.

Pernai Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus alga buvo 2628 eurai, Kauno miesto vadovo Visvaldo Matijošaičio – 2480 eurų neatskaičius mokesčių. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutiniškai kas mėnesį uždirbdavo po 2777 eurus popieriuje.

Atlyginimas pagal pasiekimus

Anot K. Masiulio, dabar merai atlyginimus gauna už statusą, priklausantį nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje. Tokia situacija jam atrodo absurdiška, nes ketverius kadencijos metus merijų vadovai esą gali nieko ypatinga neveikti. „Paveiksluotis, kai pensininkams įteikia gėlių puokštes ar sveikina ilgaamžius, ir vaizduoti atliekančius didelį darbą. O kad savivaldybė merdi, per 27 metus nesulaukė nė vienos užsienio investicijos, jiems tas pats. Taip neturėtų būti“, – tvirtino jis. K. Masiulio teigimu, į KT kreiptasi, kad būtų atverta galimybė merų atlyginimus susieti su rezultatais ir ekonomine regiono situacija.

Prieš ketverius metus Seime buvo įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis merų ir jų pavaduotojų algas norėta susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu toje savivaldybėje. Merijų vadovams pareigines algas būtų tvirtinusi savivaldybės taryba, bet mero alga nebūtų galėjusi viršyti 2,5, o vicemero – 2 vidutinių tos savivaldybės mėnesinių darbo užmokesčių. „Tada skaičiavau, kad pusei merų atlyginimai būtų galėję didėti, pusei – mažėti“, – sakė įstatymo pataisų iniciatorius K. Masiulis. Tačiau Seimo Teisės departamentas tokį pasiūlymą įvertino kaip prieštaraujantį Konstitucijai.

Merai – ne visagaliai

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Povilo Urbšio teigimu, parlamentarai turi teisę kreiptis į KT išaiškinimo. Vertindamas pasiūlymus merams algas mokėti pagal jų veiklos rezultatus ir ekonominę savivaldybės situaciją, politikas sakė, kad viešojo administravimo kokybė nepriklauso vien nuo merų kompetencijos. Be to, vadovaujantis tokia logika, parlamentarams reikėtų pradėti nuo savo pačių darbo užmokesčio. „Seimo narių algos gal irgi turėtų būti nustatomos pagal vidutinį Lietuvoje mokamą atlyginimą? Sutikime, kad ne viskas priklauso nuo savivaldos. Investicinę politiką formuoja ir Vyriausybė, Seimas prisideda prie tam tikrų įstatymų priėmimo ar nepriėmimo. Tai turi įtakos vienos ar kitos savivaldybės netolygiam vystymuisi, gyventojų migravimui“, – pabrėžė jis.

Merai mūsų šalyje renkami tiesiogiai. Tai, anot P. Urbšio, suteikia galimybę gyventojams per rinkimus įvertinti, ar savivaldybės atstovas deramai jiems atstovavo. „Rinkėjai ir spręs, ar meras atidirba už tą atlyginimą“, – teigė jis.

Ragina pradėti nuo Seimo

Savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas tikino, kad K. Masiulio idėjai pritartų, jei jo siūloma atlyginimų nustatymo tvarka pirmiausia būtų pritaikyta Seime. Pasak jo, K. Masiulis galėtų pagalvoti apie tai, kad algos parlamentarams būtų mokamos atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį šalyje. „Tokiam Seimo nariui kaip K. Masiulis, kuris išrenkamas pagal sąrašą, reikėtų mokėti pagal „minimumą“. Tai būtų teisinga, manau, visi Lietuvos merai mielai pritartų tokiam pasiūlymui“, – ironizavo jis.

Seimas 2015 metais nemenkai padidino atlyginimus merams ir jų pavaduotojams. R. Malinauskas sako, kad šis padidinimas buvo reikšmingas kiekvienam savivaldybės vadovui, ypač kai po euro įvedimo gerokai išaugo kainos. Kartu jis pabrėžia, kad šiuo metu labai aktuali merijų tarnautojų darbo apmokėjimo problema. „Jų atlyginimai – 500–600 eurų. Atsakingas, net vedėjo pareigas einančio žmogaus alga retai siekia apie 1000 eurų. Tai – tikrai katastrofa“, – akcentavo Druskininkų savivaldybės meras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"