Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pasienyje lauks griežtesnė kontrolė

 
2017 10 31 6:00
VSAT archyvo nuotrauka

Nuo 2020 metų po Šengeno erdvės valstybes keliaujančių trečiųjų šalių piliečių pasuose neliks sienos kirtimo spaudų. Juos pakeis moderni elektroninė centrinė atvykimo ir išvykimo sistema (AIS).

Tai bus tik viena priemonių, užkertančių kelią nepageidaujamiems asmenims patekti į Šengeno erdvę. Lietuva šiuo metu naudojasi nacionaline atvykimo ir išvykimo sistema, ją reikės tik pritaikyti prie kuriamos centrinės AIS.

Didins saugumą

Europos Parlamentas (EP) pritarė sprendimui įdiegti elektroninę Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių šalių piliečių atvykimo į Šengeno erdvę ir išvykimo iš jos registravimo sistemą. Pritarimą jai išreiškė visos ES valstybės.

Informaciją apie kertančiuosius sieną pasieniečiai tikrins bendroje Šengeno erdvės duomenų bazėje.

Centrinėje AIS bus registruojami į Šengeno erdvę atvykstantys ir iš jos išvykstantys trečiųjų šalių piliečiai, kuriems keliauti joje viza būtina, ir tie, kuriems vizos nereikia, tačiau Šengeno erdvėje jie lankosi trumpą laiką – iki 90 dienų per pusmetį.

„Atvykimo ir išvykimo sistema yra konkretus žingsnis įgyvendinant pažadus labai svarbioje srityje – užtikrinant mūsų piliečių saugumą. Šengeno erdvė – vienas didžiausių ES laimėjimų. Tačiau tam, kad prisitaikytume prie naujų saugumo iššūkių, turime dirbti kartu“, – komentuodamas sprendimą kalbėjo EP pirmininkas Antonio Tajani.

Kertantieji Šengeno erdvės sieną specialiuose aparatuose skenuos savo pasą, ir centrinė AIS užfiksuos jų duomenis – keliautojo vardą, pavardę, kelionės dokumentą, nuotrauką, pirštų atspaudus, taip pat vietą ir laiką, kada kertama siena. Sistemoje bus saugoma informacija ir apie atsisakymą asmeniui išduoti Šengeno vizą. Duomenys bus saugomi trejus metus, o jei asmuo pažeidė Šengeno taisykles – penkerius.

Teigiama, kad sistema leis greičiau ir saugiau kirsti sieną. Ji taip pat padės nustatyti, ar už padirbtų tapatybių nesislepia teroristai ar kiti nusikaltėliai. AIS ne tik pagreitins asmenų patikrą pasienio punktuose, bet ir leis lengviau identifikuoti tuos, kurie pažeidė buvimo Šengeno erdvėje taisykles, sumažės problemų tiems, kurie, būdami Šengeno erdvės šalyse, prarado asmens dokumentus.

Greitesnė patikra

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Sienos kontrolės organizavimo valdybos Pasienio kontrolės punktų skyriaus viršininkas Sigitas Ratkevičius „Lietuvos žinioms“ teigė, kad Lietuva yra įdiegusi nacionalinę elektroninę atvykimo ir išvykimo sistemą, ji veikia nuo 2000 metų. „Dabar trūksta, kad tokia sistema būtų sukurta visos ES mastu. Kai kurios kitos ES šalys jau turi įsidiegusios nacionalines sistemas, tad beliks jas prijungti prie ES sistemos“, – aiškino jis.

Anot S. Ratkevičiaus, kad Lietuvos nacionalinė elektroninė atvykimo ir išvykimo sistema galėtų būti prijungta prie centrinės AIS, neišvengiamai teks pertvarkyti tinklus, atnaujinti turimą techninę bei programinę įrangą. „Centrinė AIS bus kuriama europinėmis lėšomis, todėl tikimės, kad dalis jų bus skirta ir mūsų sistemai pritaikyti prie ES sistemos“, – vylėsi jis.

Didžiausia centrinės AIS naujovė – kur kas spartesnės ne ES šalių piliečių tikrinimo procedūros pasienyje. Patikra bus atliekama biometrinių duomenų pagrindu.

Panašiai jie yra tikrinami ir šiuo metu, tik Lietuvos nacionalinėje elektroninėje atvykimo ir išvykimo sistemoje. Tačiau, skirtingai nei dabar, į sieną kertančių asmenų pasus jau nebebus dedamos žymos, pasieniečiams nereikės skaičiuoti trečiųjų šalių piliečių Šengeno erdvėje bei Bulgarijoje ar Rumunijoje praleistų dienų skaičiaus.

Numatytos įgyvendinti naujovės leis sutrumpinti vieno asmens patikrai skirtą laiką, nes dabar kai kada tam užtrunkama iki 3 minučių.

Centrinės AIS kūrimas ir įdiegimas – nebe pirmas žingsnis griežtinant ES išorės sienų kontrolę. Nuo balandžio ne tik trečiųjų šalių, bet ir visų į ES atvykstančių ar išvykstančių iš ES šalių piliečių duomenys yra tikrinami Šengeno informacinėje sistemoje, Interpolo pamestų bei pavogtų dokumentų bazėje, taip pat kituose šalių bei ES registruose. Taip aiškinamasi, ar sieną kertantys asmenys nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir vidaus saugumui.

Tikrinant keliaujančiųjų duomenis bazėse, patikrinamas ir pateikiamų dokumentų autentiškumas. Tai daroma ne tik vizualiai vertinant dokumentus, bet ir sugretinant popieriniame dokumente pateikiamus duomenis su informacija, įrašyta į dokumento elektroninį lustą. Taip galima lengviau nustatyti klastotes, išsiaiškinti, ar asmens pateiktas dokumentas tikrai priklauso jam, ar nebandoma kirsti sienos prisidengiant kito asmens vardu.

Norų neužtenka

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko teigimu, nors duomenų bazės ir supaprastins pasienio tarnybos pareigūnų darbą, tačiau neužkirs kelio patekti tiek į Lietuvą, tiek ir į kitas Šengeno erdvės šalis asmenims, kurie nėra pageidautini. „Nusipirkta viza – kaip talonėlis, leidžiantis įlipti į autobusą. Įlipti gali įvairių žmonių. Todėl ir AIS – tik kaip autobuso komposteris“, – sakė jis.

Anot A. Anušausko, kad Lietuva iš tikrųjų jaustųsi saugesnė ir jos sienos būtų patikimiau apsaugotos, reikia nemenkų investicijų į šiuolaikines priemones, ir ne tik bendraeuropines. „Investicijos į šalies saugumą kitų metų biudžete didėja. Pinigai numatyti, kad mūsų galimybės užsitikrinti saugumą atitiktų XXI amžių, nes kol kas jos – XX amžiaus lygmens“, – kalbėjo parlamentaras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"