Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pasaulio lietuvių metų jau nebepakaks

 
2018 02 17 14:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime brandinama idėja 2019 metus paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Taip tikimasi inicijuoti glaudesnį užsienio lietuvių ir Lietuvos gyventojų bendradarbiavimą. O Vyriausybė nusprendė telkti lietuvių diasporą šalies pažangai.

Tačiau ir šalies politikai, ir išeivijos atstovai tikina, kad vien gražių deklaracijos žodžių nepakanka – reikia konkrečių darbų, rodančių rūpestį tiek užsienyje gyvenančiais tėvynainiais, tiek nusprendusiais grįžti į Lietuvą.

Dedikuos metus

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotojas Stasys Tumėnas registravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma ateinančius metus paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Anot S. Tumėno, tokį pasiūlymą paskatino Pasaulio lietuvių bendruomenei (PLB) svarbi istorinė sukaktis – 2019 metais sukanka 70 metų, kai 1949 metais buvo paskelbta Lietuvių Charta (Lietuvių chartija), apibrėžianti „lietuvių tautą, ją determinuojančius sandus, tautinės dvasios židinius ir tautinio solidarumo principus“. Pagal 1949-ųjų birželio 14 dienos Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) paskelbtą chartiją, PLB vienija visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius ir siekia išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvybę: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir remia Nepriklausomos Lietuvos valstybę.

„Pasaulio lietuvių metai skelbiami, kad iš naujo atrastume ryšį su užsienio lietuviais, jį padarytume kasdienio kūrybingo gyvenimo dalimi, apmąstytume lietuviškosios tapatybės sampratą, reikšmę, konstravimo mechanizmus ir principus. Tai ypač svarbu jaunosioms kartoms, kurios ne tik savo savasties dalimi galės padaryti lietuvių diasporos ir Lietuvos turtus, bet ir tapti ateities Lietuvos kūrėjais“, – pabrėžė Seimo narys.

Pasiūlymą 2019 metus skelbti Pasaulio lietuvių metais parlamentas ketina svarstyti pavasario sesijoje. Jau anksčiau kiti metai paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto, Žemaitijos, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos, Jėzuitų misijos Lietuvoje metais.

Susigriebė ir Vyriausybė

Šalies Vyriausybė šią savaitę priėmė protokolinį sprendimą dėl lietuvių diasporos sutelkimo šalies pažangai. Vyriausybės kanceliarijai pavesta iki balandžio 9 dienos parengti pasiūlymus dėl patarėjų tarybos, į kurią telktųsi sėkmingą karjerą padarę ir tarptautinį pripažinimą pelnę lietuvių diasporos atstovai, sudarymo. Taip pat pavesta pateikti pasiūlymus dėl Lietuvos diasporos pasitelkimo kuriant naujus užsienio investicijų pritraukimo mechanizmus.

„Už Lietuvos ribų gyvena daugiau kaip 1,3 mln. lietuvių kilmės bei iš mūsų šalies kilusių asmenų. Daugybė sėkmingą karjerą padariusių ir tarptautinį pripažinimą pelniusių, save su Lietuva siejančių profesionalų konkrečia veikla gali prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo. Todėl siūlome ieškoti naujų veiksmingesnių būdų šiuos profesionalus įtraukti į diskusiją su Vyriausybe“, – pabrėžė premjeras Saulius Skvernelis.

Deklaracijos neužteks

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija paskelbė pritarianti pasiūlymui paskelbti 2019 metus Pasaulio lietuvių metais. Tačiau, kaip „Lietuvos žinioms“ teigė PLB valdybos narys, viešųjų ryšių komisijos pirmininkas Laurynas Gerikas, jei nebus imtasi konkrečių darbų įtvirtinant dialogą su lietuvių diaspora, kitų metų paskelbimas Pasaulio lietuvių metais gali tapti tik abstrakčia deklaracija. „Būtų gerai, kad politikai pradėtų vykdyti savo rinkimų pažadus“, – sakė L. Gerikas. Jis priminė, kad kitąmet laukia sudėtingiausias uždavinys – referendumas dėl dvigubos pilietybės.

PLB skaičiavimais, rengiantis šiam referendumui, didysis „darbas“ turės būti atliktas Lietuvoje, nes teigiamam referendumo rezultatui pasiekti reikia, kad dvigubai pilietybei pritartų ne mažiau nei 1,3 mln. rinkėjų, o užsienyje gyvena tik apie 0,3 mln. balso teisę turinčių asmenų. Todėl daugumą balsų reikėtų surinkti būtent Lietuvoje. „Sutelksime visas politines jėgas, kurios tik pritars dvigubai pilietybei“, – tikino L. Gerikas.

Laurynas Gerikas: „Būtų gerai, kad politikai pradėtų vykdyti savo rinkimų pažadus. Juk kitąmet laukia sudėtingiausias uždavinys – referendumas dėl dvigubos pilietybės.“

PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis „Lietuvos žinioms“ yra prasitarusi, jog referendumui koją pakišti gali tai, kad iki to laiko nebus sudarytos galimybės balsuoti internetu. Kol to nėra, dalis užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių negalės dalyvauti referendume arba jiems ši galimybė bus labai apsunkinta.

„Jei Lietuva rastų modelį, kuris būtų ir saugus, ir tinkamas, balsavimas internetu labai padidintų balsų pasiekiamumą. Tačiau neturėtų nutikti taip, kaip Nyderlanduose, kur balsavimą internetu teko atšaukti ir grįžti prie popierinių balsavimo biuletenių“, – priminė L. Gerikas.

Referendumas taps egzaminu

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys Žygimantas Pavilionis atkrepė dėmesį, jog pagaliau reikėtų įsisąmoninti, kad lietuviai yra diasporos tauta, kaip ir airiai arba žydai. „Pasaulio lietuviuose slypi milžiniška galia, kol kas ja nepasinaudojome“, – tikino Ž. Pavilionis.

Anot jo, kol kas valdančiuosius sunkiai sekasi įtikinti, kad reikia kurti sugrįžtančios Lietuvos strategiją, kokią turi Airija ir Izraelis – valstybės, sugebančios susigrąžinti 20–30 proc. savo piliečių, kurie išsibarstę po visą pasaulį. Sukurtos atskiros institucijos, net ministerijos, kuriose dirba šimtai žmonių, skatinančių tėvynainius grįžti. Jiems sudaromos sąlygos ne tik susirasti darbą, bet ir iš karto gauti pilietybę, jeigu tik įrodo ryšį su tėvyne. Tai ilgai neužtrunka – pakanka vos keleto dienų. „Svarbiausias klausimas – ar sugebėsime pakelti tautą, kad ji masiškai balsuotų už dvigubos pilietybės įteisinimą. Svarbu, kad tai netaptų vien politikų pasimėgavimu prieš kameras, o būtų vos ne sukilimas prieš „elito Lietuvą“, nes ji mažais atlyginimais, dideliais mokesčiais, nepagarba žmogui tuos piliečius kone išvarė iš savo šalies“, – pabrėžė parlamentaras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"