Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pasaulio lietuvių metai: planų yra, pinigų – ne

 
2018 11 06 6:00
Lietuvos diasporą sudaro apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių, gyvenančių užsienyje./
Lietuvos diasporą sudaro apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių, gyvenančių užsienyje./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas 2019-uosius yra paskelbęs Pasaulio lietuvių metais, tačiau jiems minėti valstybės biudžeto projekte tikslinių lėšų nenumatyta, nors tam reikėtų beveik dviejų trečdalių milijono eurų.

Vien planai

2019-aisiais sukaks 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių charta, kuria įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė. Jos veikla lietuvių kalbos, istorijos, kultūros, mokslo, paveldo, tradicijų, tautinės tapatybės išsaugojimo srityse prisidėjo prie modernios Lietuvos valstybės kūrimo. Nepaneigiamas ir šios bendruomenės indėlis atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę bei jai integruojantis į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Jungtines Tautas (JT), JT švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO), Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO), Europos Sąjungą.

Todėl Seimas 2019-uosius paskelbė Pasaulio lietuvių metais, taip pat pasiūlė Vyriausybei parengti Pasaulio lietuvių metų minėjimo programą ir numatyti lėšų jai įgyvendinti. Tai turėjo būti padaryta iki rugsėjo 1 dienos, tačiau ant Vyriausybės stalo Pasaulio lietuvių metų minėjimo planas gulė tik paskutinę spalio dieną, o sprendimas dėl jo patvirtinimo buvo atidėtas dar savaitei.

Šiame plane, kurio projektą parengė Užsienio reikalų ministerija (URM), numatyta 100 įvairių veiklos idėjų. Tarp jų – Pasaulio lietuvių ąžuolyno sodinimas, Lietuvos bei užsienio šalių lituanistinių mokyklų mokytojų konferencija, Globalios Lietuvos forumas, Lietuvių kalbos dienos, Žagarės vyšnių festivalis ir daugelis kitų. Tačiau planui įgyvendinti finansavimas atskira valstybės biudžeto eilute nenumatytas. Todėl lėšų šiam tikslui ministerijos, savivaldybės ar kitos institucijos turės ieškoti tarp joms skiriamų bendrųjų asignavimų arba savo biudžetuose.

Lietuvos diasporą sudaro apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių, gyvenančių užsienyje.

Merijos prisitaikys

Kartu su Pasaulio lietuvių metų minėjimo plano projektu URM Vyriausybei pateikė ir sąrašą veiksmų, kuriems reikėtų papildomo finansavimo – tam, kas jau suplanuota, bet galėtų būti išplėsta, jei būtų gautas didesnis finansavimas. Šiame sąraše – 56 sumanymai, o jiems įgyvendinti reikėtų 648,9 tūkst. eurų. 100 tūkst. eurų reikėtų Švietimo ir mokslo ministerijai, ketinančiai surengti dvi dienas truksiantį Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą, 150 tūkst. eurų – URM, numačiusiai plačiau remti pasaulio lietuvių bendruomenių veiklą, 54 tūkst. eurų norėtų gauti Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija – televizijos ir radijo laidoms apie pasaulio lietuvius parengti. 16,5 tūkst. eurų pageidautų Anykščių rajono savivaldybė, kitąmet rengsianti Pasaulio anykštėnų forumą, Pasaulio anykštėnų suvažiavimą ir kitus renginius.

„Tikimės, kad bus skirta bent šiek tiek valstybės lėšų, o jei ir ne – tai, kas numatyta, įvyks. Renginių tikrai neatšauksime, o pinigų skirsime iš savivaldybės biudžeto“, – sakė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis. Vis dėlto jis neslėpė turįs vilčių, kad ir valstybė savo lėšomis prisidės prie Pasaulio lietuvių metų renginių. Juk, mero manymu, tai ne vienos kurios nors savivaldybės, o visos Lietuvos reikalas – taip valstybė parodytų, jog yra suinteresuota, kad lietuviai grįžtų namo.

Šiaulių mieste kitąmet ketinama surengti tradicinį, bet šį kartą Pasaulio lietuvių metams skirtą tarptautinį folkloro festivalį „Saulės žiedas“, berniukų ir jaunuolių chorą „Dagilėlis“ išleisti į koncertinę kelionę po JAV, organizuoti įvairius renginius kaimyniniuose kraštuose – Latvijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje. Šiems sumanymams įgyvendinti Šiaulių merija norėtų sulaukti 56 tūkst. eurų valstybės paramos.

Ministerijoms, savivaldybėms ir kitoms institucijoms pasiūlyta verstis savų biudžetų lėšomis arba ieškoti „kitų teisėtų finansavimo šaltinių“.

Šiaulių miesto vicemeras Domas Griškevičius „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad tai, kas suplanuota, bus įgyvendinta, net jei valstybė ir neskirtų lėšų. „Jei miesto biudžete nepavyks surasti reikiamos pinigų sumos, ieškosime rėmėjų pagalbos, kitokių šaltinių“, – sakė jis.

Lėšų reikia rasti

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Stasys Tumėnas, kurio iniciatyva būsimi metai buvo paskelbti Pasaulio lietuvių metais, kalbėdamas su „Lietuvos žiniomis“ apgailestavo, kad Vyriausybė neketina numatyti tikslinio finansavimo.

„Nors tiesiogiai valstybės biudžete pinigų Pasaulio lietuvių metų renginiams nenumatyta, tai nereiškia, kad jų visai nebus skirta. Gal kiek nors jų „ateis“ per ministerijas“, – sakė S. Tumėnas. Parlamentaro nuomone, Vyriausybė turėtų vykdyti Seimo sprendimą ir valstybės biudžete numatyti finansavimą atskira eilute, kad būtų aišku, kiek lėšų iš tikrųjų skiriama.

Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas stebėjosi, kad formuojant valstybės biudžetą atskirai nenumatoma lėšų proginių metų renginiams, nors apie tai kalbama jau ne vienus metus. „Mūsų komisijos pozicija nesikeitė – jei skelbiami proginiai metai, jų renginiams turi būti numatoma ir tikslinio finansavimo lėšų. Tačiau šiemet to pasiekti, matyt, jau nepavyks, todėl bandysime tartis su Vyriausybe, kad bent jau vėlesniais metais būtų kitaip“, – sakė parlamentaras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"