Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Partijų tuštėjimo metas: labiausiai sumenko Darbo partija

 
2017 10 04 9:30
Viktoras Uspaskichas.
Viktoras Uspaskichas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Per metus politinės partijos neteko 6 386 narių, nors pastaruosius kelerius metus tendencijos buvo priešingos – partinių nuosekliai daugėjo. Labiausiai sumenko Darbo partija (DP), o pagausėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei kelios neparlamentinės partijos.

Pernai spalį partijos vienijo 121 747 asmenis. Šių metų kovą turinčiųjų partinius bilietus skaičius buvo padidėjęs 622, o per pastarąjį pusmetį sumažėjo 7 tūkstančiais. Teisingumo ministerijos skelbiamais spalio 1 dienos duomenimis, dabar partijoms priklauso 115 361 asmuo. Visuomenės nuomonės apklausos patvirtina, kad nusivylimas partijomis didėja, o kartu – ir žmonių noras susisaistyti su jomis.

Iš 24 Lietuvos politinių partijų 11 per metus sumenko, 10 šiek tiek pagausino savo gretas, trys duomenų nepateikė, tad tikėtina, jog netrukus atsidurs tarp likviduojamųjų.

Išsivaikščiojo 4,7 tūkst. „darbiečių“

Daugiausia narių – per 4,7 tūkst. – prarado Seimo užribyje likusi DP: nuo 20 659 iki 15 966. Nors prieš rinkimus politologai prognozavo, jog toks pat likimas ištiks „Tvarką ir teisingumą“, šiai partijai gerokai mažiau „nukraujuoti“ leido tai, kad jos atstovų pateko į parlamentą. „Tvarkiečių“ gretos susitraukė nuo 12 899 iki 12 380 narių (prarasta 519 žmonių).

„Darbo partijos narių toliau mažės, nes nėra ženklų, kad vyktų priešingai. Viktoras Uspaskichas yra pareiškęs, jog galbūt svarstys galimybę grįžti į pirmininko postą, o tai būtų didelis stimulas partijai stabilizuotis. Bet nemanau, kad tai sugrąžintų „darbiečiams“ tokį mastą, kokį jie turėjo prieš kritinius momentus – teismus, pirmininko pasikeitimus. Mažėjimo tendencijos išsilaikys, jei nebus imtasi kokių nors kardinalių priemonių“, – prognozavo politologė prof. dr. Jūratė Novagrockienė.

Jos nuomone, „tvarkiečių“ mažėjimo tendencija taip pat akivaizdi ir nulemta objektyvių priežasčių – Rolando Pakso skandalo, partijos vadovybės nestabilumo, nesėkmingų rinkimų į Seimą.

Sumenko ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). 2015-aisiais ji buvo pagausėjusi iki 22 tūkst. narių, tačiau pastaruosius porą metų nuosekliai traukėsi. Dabar socdemai turi 19 162 narius. Tai 2 tūkstančiais mažiau nei prieš metus. LSDP sekino nesėkmingi 2016 metų Seimo rinkimai, ne itin vaisingas darbas valdančiojoje koalicijoje, vidiniai nesutarimai, senosios ir naujosios kartos atstovų priešprieša.

„Socialdemokratus stekena ne tai, kad kairioji ideologija tampa nepopuliari – juk ir „valstiečiai“ pagal kai kurias nuostatas yra kairieji, o vidiniai politiniai nesutarimai. Ar socialdemokratai suskils? Sunku prognozuoti. Bet, kaip rodo ligšiolinė Lietuvos partijų patirtis, visoms atskilusioms partijoms tai nedavė jokio apčiuopiamo rezultato“, – priminė J. Novagrockienė.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), pasikeitus vadovybei ir pasibaigus trinčiai partijoje, jau stabilizavosi, tačiau kol kas ir joje matyti mažėjimo tendencijos: per metus partija neteko 322 narių. Dabar TS-LKD priklauso 14 598 asmenys. Bet, politologės prognozėmis, ši partija turėtų pradėti gausėti.

„Valstiečiams“ palanki aplinka augti

Per metus gerokai ūgtelėjo „valstiečiai“ – nuo 3679 iki 4274 narių (įsiliejo 595 nauji asmenys). „Tai natūralu, nes partija, kuri yra valdžioje, daliai žmonių teikia vienokių ar kitokių vilčių. LVŽS augti – labai palanki politinė konjunktūra. Silpnėjant vienoms partijoms, kitos gali kilti. Tad jei „valstiečiai“ sugebėtų susitarti tarpusavyje, jie galėtų stiprėti“, – tvirtino J. Novagrockienė.

Jūratė Novagrockienė. “/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Jūratė Novagrockienė. “/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Liberalų sąjūdis, nors ir krečiamas didžiulio korupcijos skandalo, nedaug, bet pagausėjo 19 narių – iki 7998. Liberalų lyderis Remigijus Šimašius yra minėjęs, kad pernai, kai kilo skandalas, apie 400 narių pasitraukė, bet atėjo apie 500 naujų. Dabar, įtarimus pareiškus ir pačiai partijai, vėl vyksta panašus procesas. Politologės vertinimu, tai patvirtina, jog liberalai yra labai susitelkę ir turi gana stabilų elektoratą.

Keistoka tendencija – šiek tiek gausėja nedidukės partijos, nors apie jų veiklą viešojoje erdvėje beveik nieko negirdėti. Emigrantų partija per metus ūgtelėjo nuo 3,1 tūkst. iki 4,1 tūkst. narių, Tautininkų ir respublikonų sąjunga – nuo 2,1 tūkst. iki 3,4 tūkst. narių. Kiek padidėjo Lietuvos centro, Žaliųjų ir Žemaičių partijos, Profesinių sąjungų centras.

Jūratė Novagrockienė: „LVŽS augti – labai palanki politinė konjunktūra. Tad jei „valstiečiai“ sugebėtų susitarti tarpusavyje, jie galėtų stiprėti.“

J. Novagrockienė darė prielaidą, kad galbūt nusivylimas didžiosiomis partijomis stumia žmones į mažesnes. O gal kai kurios tiesiog prisivilioja gyventojų formaliai tapti jų nariais?

Penkiskart mažiau nei reikėtų

Šiuo metu oficialiai registruotos 24 partijos, dar penkios yra likviduojamos ar joms inicijuojamas likvidavimas. J. Novagrockienė priminė, kad vos atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje buvo iki 40 partijų. Dabar jų nėra per daug, kol negresia partine fragmentacija parlamente.

Nemažos dalies partijų narių skaičius balansuoja ties 2–4 tūkstančiais. Savivaldos lygmeniu to pakanka, bet daryti įtaką nacionaliniu mastu – ne. Išimtis – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Treti metai jos gretos stabilios – apie 2180 narių. Nors ši partija negausi, ji gali patraukti lokaliai susitelkusius rinkėjus, vienijamus tautinės tapatybės, tų pačių interesų ir problemų.

Politologai mano, kad demokratijai gerai, jei partijų nariais yra tapę ne mažiau kaip 5 proc. rinkėjų. Lietuvoje tokių turėtų būti apie 500 tūkst., tačiau tėra 115 tūkstančių. Pasak J. Novagrockienės, Vakaruose minėtas procentas taip pat neišlaikomas.

Lentelė

PartijaNarių skaičius 2016 10 01 Narių skaičius 2017 10 01
Lietuvos socialdemokratų partija21 20119 162
Darbo partija20 65915 966
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 14 92014 598
„Tvarka ir teisingumas“12 89912 380
Liberalų sąjūdis79797998
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga36794274
Visos politinės partijos121 747115 361

Šaltinis: Teisingumo ministerija

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"