Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Partijos rikiuoja svajonių prezidentus

 
Ingrida Šimonytė./
Ingrida Šimonytė./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Didžiausios politinės jėgos šalyje – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – pradėjo „švęsti demokratijos šventę“ ir renkasi, ką siūlyti kandidatais į prezidentus kitąmet vyksiančiuose rinkimuose. Kol kas socialdemokratų ir konservatorių favoritai antakių kilstelėti neverčia.

Pamažu tampa vis aiškiau, kas gali varžytis dėl šalies vadovo posto 2019 metų gegužės mėnesį vyksiančiuose rinkimuose. Skandalų krečiamas ir politinės korupcijos byloje figūruojantis Liberalų sąjūdis kaip kandidatą iškėlė Petrą Auštrevičių.

Ingrida Šimonytė – viena realiausių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų kovoje dėl prezidento posto.

Apie ketinimus dalyvauti prezidento rinkimuose pranešė Seimo nariai Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė, europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Dalyvauti rinkimuose visuomenininkai ragina ir vieną Sąjūdžio kūrėjų, rašytoją Arvydą Juozaitį. Taip pat ryškėja, ką į kovą dėl prezidento posto norėtų deleguoti socialdemokratai ir konservatoriai.

Favoritė – I. Šimonytė

Kandidatūras asmenų, kuriuos partija galėtų remti prezidento rinkimuose, iki šiol pasiūlė trys TS-LKD skyriai bei Tremtinių ir politinių kalinių frakcija. Antakalnio konservatoriai iškėlė penkis kandidatus: nepartinius parlamentarę Ingridą Šimonytę ir ekonomistą Gitaną Nausėdą, Seimo narius Žygimantą Pavilionį, Andrių Kubilių bei buvusį diplomatą Vygaudą Ušacką. TS-LKD Kazlų Rūdos skyrius siūlo I. Šimonytės ir Ž. Pavilionio, o Naujosios Vilnios skyrius – I. Šimonytės ir G. Nausėdos kandidatūras. Partijoje veikianti Tremtinių ir politinių kalinių frakcija mano, kad partija turėtų rinktis iš I. Šimonytės, G. Nausėdos, V. Ušacko, Ž. Pavilionio ir Seimo narių Rasos Juknevičienės bei Arvydo Anušausko.

TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teigimu, kandidatų kėlimo procedūra partijoje turėtų baigtis rugsėjo pradžioje. Tada planuojama kandidatų rinkimų kampanija, debatai, po to – balsavimas, kuriame galės dalyvauti ne tik konservatoriai, bet ir nepartiniai. „Kam partija turėtų skirti paramą, galės pareikšti ne tik partijos nariai. Bus registracijos procesas, jis vyks kelias savaites iki balsavimo. Žmonės registruosis, pranešdami, kad nori pareikšti valią partijos vidiniuose rinkimuose, ir atėjus rinkimų datai balsuos kaip lygiaverčiai su mūsų partijos nariais“, – aiškino konservatorių lyderis. Kas taps TS-LKD kandidatu prezidento rinkimuose, turėtų paaiškėti iki lapkričio 15 dienos.

G. Landsbergis sakė, kad jo nestebina žmonės, kuriuos partijos kolegos norėtų matyti TS-LKD kandidatais prezidento rinkimuose. „Dauguma pavardžių skamba viešumoje, yra ir partijos senbuviai. Akivaizdu, kad vyksta nuoširdi, normali diskusija, kokios ir tikėjomės, žmonės svarsto, ką norėtų matyti vadovaujant Lietuvai, kai pasibaigs Dalios Grybauskaitės kadencija. Matau gražią, demokratišką diskusiją. Tikiuosi, kad tokia ji ir liks“, – kalbėjo jis.

G. Landsbergis turi savo favoritą tarp galimų TS-LKD kandidatų, bet žada susilaikyti nuo atviros paramos, kad tai neturėtų įtakos partijos kolegų nuomonei. Parlamentaras pažymėjo, kad galimus dešinės politinės pusės kandidatus į prezidentus jau galima numanyti, bet visiškai neaišku, kas atstovaus kitiems, pavyzdžiui, „valstiečiams“. „Linksniuojama premjero Sauliaus Skvernelio pavardė, bet jo populiarumas nėra toks didelis, kad leistų manyti, jog jis būtų rimtas kandidatas. Kol kas sunku ir atspėti. Manau, TS-LKD sprendimas, kurį kandidatą remti, bus labai svarbus faktorius, nes tas kandidatas turbūt bus stipriai priekyje ir, tikiuosi, kad jam pavyks sutelkti didelę balsų paramą“, – vylėsi G. Landsbergis.

Nori V. P. Andriukaičio ir V. Blinkevičiūtės

Pasak LSDP pirmininko Gintauto Palucko, 60 partijos skyrių iki rugsėjo pabaigos turėtų apsispręsti dėl to, ką siūlys kelti kaip kandidatus į prezidentus. Ką partija pasirinks, turėtų paaiškėti lapkričio pradžioje vyksiančioje LSDP konferencijoje.

Savo nuomonę jau išreiškę partijos skyriai norėtų, kad prezidento rinkimuose būtų keliami kone per kiekvienus rinkimus siūlomi eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis ir europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, kuri anksčiau yra sakiusi, jog prezidento rinkimuose nedalyvaus, taip pat Seimo narė Rasa Budbergytė. Tačiau tarp aptariamų potencialių kandidatų yra ir daugiau socialdemokratų.

G. Palucko nuomone, prezidento rinkimų rezultatams įtakos turės kandidatų asmeninis patrauklumas. Tačiau, kaip pažymi socialdemokratų lyderis, artėjantys rinkimai bus ne tik asmenybių kova. „Akivaizdu, kad šie rinkimai taip pat tampa tam tikru kovos lauku tarp pasaulėžiūrų: tos, kurią neša dabartiniai valdantieji, t. y. antidemokratiškos, nepagarbos, o kitoje pusėje yra kairieji, galimi kandidatai centro kairės demokratai. Kiek jų bus iškelta, pamatysime. Tačiau susiklosčiusios aplinkybės, regis, rodo, kad bus ne tik tiesmukas asmenybių turnyras, bet ir pasaulėžiūrų ar šalies raidos vizijų kova. Štai ryškesnis, tik „įšokęs“ kandidatas Arvydas Juozaitis yra stipriai antieuropietiškas, būtų uždaros, socialiai konservatyvios Lietuvos šalininkas. O V. P. Andriukaitis – europietis visa savo dvasia, manantis, kad Lietuva turėtų būti neatsiejama Europos dalis, o ne uždara tautinė valstybė. Bus įdomių dalykų“, – prognozavo jis.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Kol vyks rinkimų kampanija LSDP viduje, G. Paluckas viešai savo palaikymo neišreikš nė vienam galimam kandidatui. „Kandidatų kėlimo kampanijoje nedalyvauju. Kaip kai kurių partijų lyderiai neaiškinu, iš viršaus nenurodau direktyvų, kaip kas turi elgtis. Tai, kad mes demokratiškai nusprendžiame ir to sprendimo laikomės, yra mūsų, socialdemokratų, stiprybė. Tokia demokratinių sprendimų kultūra man labai patinka ir jos laikysiuosi iš principo“, – tvirtino LSDP vadovas.

Gali būti netikėtumų

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus, pastarųjų dešimtmečių patirtis rodo, kad prezidento rinkimuose „gryniesiems“ partijų kandidatams „sekasi nekaip“. Jo akimis, vienintelis tokių kandidatų „sėkmės receptas“ – gebėjimas savo programa, veiksmais peržengti savo partijos šalininkų ribas. „Kita vertus, jiems, ko gero, reikia gerokai ilgesnės rinkimų kampanijos“, – „Lietuvos žinioms“ teigė politologas.

Jo pastebėjimu, partijų kandidatai visuomenėje neturi pakankamo autoriteto, kad būtų konkurencingi kovoje dėl prezidento posto. „Apskritai artėjantys prezidento rinkimai – lygtis su daugeliu nežinomųjų, čia dar gali būti įvairių posūkių. Tai, ką dabar skelbia visuomenės nuomonės tyrimai, yra tik tam tikri orientyrai, kaip Lietuvos piliečiai galėtų balsuoti“, – pažymėjo A. Krupavičius.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, bet kurį kovai dėl šalies vadovo posto pasiryžusį kandidatą galima paversti konkurencingu, jei jam skiriama pakankamai visų įmanomų rinkimų resursų. „Bet nemanau, kad didžiosios partijos – TS-LKD, LSDP, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Liberalų sąjūdis – visus savo rinkimų resursus skirs būtent prezidento rinkimams. Mano galva, kur kas svarbesni bus savivaldos rinkimai, kuriuos laimėjusios politinės jėgos galės užsitikrinti garantuotų išteklių kitiems – Seimo – rinkimams. Todėl esu tikras, kad daugiausia energijos ir dėmesio bus skirta savivaldai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Tarp Lietuvos socialdemokratų partijos skyrių siūlomų kandidatų į prezidentus – ir eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Tuo metu šalies vadovo rinkimai, žinant prezidento konstitucinius suvaržymus, reprezentacinę jo funkciją, anot jo, pernelyg daug partijų dėmesio nesulauks. „Seimas ir politinės partijos jau įsisavino tas „technikas“, kurios leidžia suvaržyti prezidentą, sustabdyti jo veiksmus“, – pabrėžė L. Bielinis ir priminė, kad su tokiais politikų veiksmais teko susidurti visiems prezidentams – tiek Algirdui Brazauskui, tiek Valdui Adamkui, tiek Daliai Grybauskaitei.

Politologo teigimu, didžioji visuomenės dalis prezidento rinkimuose linkusi palaikyti tikrus lyderius, nepriklausomai nuo jų partiškumo. Anot jo, šiandien matome daug norinčių dalyvauti rinkimuose, tačiau galinčių tapti realiais lyderiais yra labai mažai. „Net nežinau, ką galėčiau įvardyti“, – tikino ekspertas. Tačiau, jo nuomone, iki prezidento rinkimų dar gali nutikti visokių netikėtumų. „Pavyzdžiui, prieš kelias savaites „atsirado“ Arvydas Juozaitis. Vyresnioji karta nepamiršo, kas jis toks, vertina jį palankiai. Jis turi tam tikros charizmos, energijos, užsispyrimo, todėl gali sujaukti rinkimų kampaniją, pritraukti rinkėjų. Vis dėlto viskas priklausys nuo to, kiek resursų tam bus skirta, kas jį visapusiškai palaikys rinkimuose“, – sakė L. Bielinis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"