Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Parlamentarai prašo EK netaikyti sankcijų šalims, atsisakiusioms migrantų priėmimo kvotų

 
2017 09 15 10:23
Reuters/Scanpix nuotrauka

Septyniolika Seimo narių parašė kreipimąsi Europos Komisijos pirmininkui Jeanui-Claude'ui Junckeriui, prašydami netaikyti sankcijų Lenkijai, Vengrijai ir Čekijai, nesutikusioms su migrantų priėmimo kvotomis. Esą tokiam sprendimui nepritarė dalis Europos valstybių piliečių. 

Septyniolika Seimo narių iš įvairių Seimo frakcijų: Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Žygimantas Pavilionis, Rimantas Jonas Dagys, Kazys Starkevičius, Vytautas Juozapaitis, Kęstutis Masiulis, Andrius Navickas, Kęstutis Glaveckas, Stasys Tumėnas, Arūnas Gumuliauskas, Rita Tamašūnienė bei kiti kreipėsi į Europos Komisijos Pirmininką Jean-Claude'ą Junckerį prašydami nesvarstyti jokių sankcijų migrantų kvotų atsisakančioms šalims.

L. Kasčiūno teigimu, Europos Komisijos vadovas Ž. K. Junkeris savo metinėje kalboje pabrėžė būtinybę Europai kvėpuoti abiem plaučiais: „rytiniu ir vakariniu“. Procedūrų dėl sankcijų nutraukimas būtų puikus šių žodžių įrodymas praktiniais veiksmais. Migrantų krizė Europoje ir Europos Sąjungos (ES) sprendimai jos akivaizdoje neabejotinai buvo vienas sudėtingiausių iššūkių ES vienybei bei solidarumui. Sprendimas migrantų krizę spręsti pritaikius kvotų sistemą ir paskirstant migrantų srautą tarp ES šalių narių buvo priimtas nepaisant dalies vyriausybių. Juo labiau šiam sprendimui ir ES vykdomai migrantų politikai nepritarė didelė dalis Europos valstybių piliečių. Tokiame kontekste būtina suvokti šio sprendimo sudėtingumą ir trapumą, o taip pat ir situaciją, kurioje yra atsidūrusios pirmiausia savo piliečiams atskaitingos, demokratiškai rinktos šalių narių vyriausybės.

„Vienareikšmiškai remiame ES siekį sukurti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, tačiau atkreipiame dėmesį, kad atviras Bendrijos santykis su globalizacija įgavo pavojingas formas, o vis didesnis Bendrijos sienų atvėrimas visam pasauliui sudaro sąlygas Europos šalyse plisti terorizmui ir milžiniškoms socialinėms įtampoms, todėl tai – tiesioginė grėsmė šalių ir piliečių saugumui“, – dėstoma laiške Europos Komisijos Pirmininkui.

Nors Lietuva laikosi šio susitarimo, tačiau parlamentarai Europos Komisiją ragina gerbti Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir kitų ES narių suverenią teisę nesutikti su migrantų paskirstymo ES siūlymais, siejant ją su nacionalinio saugumo klausimu.

Atmetė ieškinį dėl kvotų

Praėjusią savaitę Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas atmetė Vengrijos ir Slovakijos ieškinį dėl Briuselio kvotų sistemos, pagal kurią valstybės narės turi priimti tūkstančius prieglobsčio prašytojų.

Europos Teisingumo Teismas nurodė: „Teismas atmeta Slovakijos ir Vengrijos iškeltus ieškinius prieš laikiną mechanizmą dėl privalomo prieglobsčio prašytojų perkėlimo.“

Susitarimui dėl migrantų paskirstymo pagal kvotų sistemą prieš dvejus metus pritarė kai kurios ES šalys. Jis buvo parengtas siekiant padėti Graikijai ir Italijai, kurias, kilus didžiausiai po karo Europos migrantų krizei, užplūdo šimtai tūkstančių į ES traukiančių pabėgėlių, daugiausia – sirų.

Tačiau rytinės bloko narės Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija atsisako priimti pabėgėlius, o Budapeštas ir Bratislava užginčijo šią prievolę Europos Teisingumo Teisme.

Savo verdiktu Teismas patvirtino ES institucijų teisę „veiksmingai ir greitai reaguoti į nepaprastąją situaciją, apibūdinamą staigiu atvykstančių perkeltųjų asmenų srautu“.

Teismas taip pat patvirtino, kad Europos Vadovų Tarybai „nereikėjo veikti vienbalsiai priimant šį ginčijamą sprendimą“.

Teismas turėjo omenyje Briuselio sprendimą perkelti 120 tūkst. sirų ir kitų prieglobsčio prašytojų iš Graikijos ir Italijos į daugumą kitų ES narių. Tai dalis schemos, pagal kurią turi būti perkelta iš viso 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų.

Neturi galimybių integruoti musulmonus

Briuselio pareigūnai įrodinėjo, kad schema narėms, taip pat ir toms, kurios balsavo prieš kvotas, yra teisiškai įpareigojama.

Lenkija iš pradžių rėmė planą, bet po kelių savaičių, į valdžią atėjus dešiniojo sparno vyriausybei, ėmė jam griežtai nepritarti.

Teismo pareiškime nurodoma, kad proceso metu Lenkija parėmė Vengriją, o Europos Komisija, Graikija, Italija, Vokietija, Švedija ir kelios kitos narės parėmė perkėlimo planą.

Planui nepritariančios narės Rytų Europoje tvirtina, kad neturi galimybių integruoti žmonių iš daugiausia musulmoniškų valstybių.

Briuselis perkėlimo schemą pradėjo 2015 metų rugsėjį. Tais metais į Europą jūra atplaukė daugiau kaip milijonas migrantų.

Schema buvo parengta kaip vadinamųjų Dublino taisyklių, pagal kurias migrantai prieglobsčio turi prašyti toje narėje, į kurią atvyko pirmiausia, išimtis.

Pagal tarptautinę ir ir Europos teisę, šalys turi suteikti prieglobstį žmonėms, bėgantiems nuo karo ar persekiojimų, bet neprivalo suteikti prieglobsčio ekonominiams migrantams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"