Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Palengvinimas – pakaitinis pasas

 
2018 01 30 9:00
Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Kai kuriems piliečiams siekiama sudaryti galimybę turėti ne vieną, o du Lietuvos pasus. Antro paso galėtų prašyti žmonės, vykstantys į užsienį ir dėl tam tikrų priežasčių negalintys naudotis jau turimais asmens dokumentais.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) aiškina, kad tokios įstatymo pataisos parengtos siekiant išspręsti kylančias problemas ir sudaryti galimybę mūsų šalyje gyvenančiam piliečiui išimtiniais atvejais išduoti antrą Lietuvos pasą.

Teisę į jį turėtų gyventojai, dėl profesinių priežasčių vykstantys į užsienio valstybę, nepripažįstančią asmens tapatybės kortelės kaip kelionės dokumento ir ribojančią įvažiavimą žmonių, kurių kelionės dokumentuose esama įrašų apie lankymąsi kituose kraštuose (jei pase tokių įrašų yra), arba kai piliečio pasas pateiktas kitos užsienio valstybės vizai gauti.

Aktualu nedaug kam

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, Lietuvos piliečiai nuo 16 metų privalo turėti asmens tapatybės kortelę ar pasą arba abu dokumentus. Galimybė turėti antrą pasą nėra numatyta, tačiau, VRM nuomone, ją vertėtų įtvirtinti.

Antras pasas galėtų būti išduodamas tik tuo atveju, jei tam būtų pagrįstų priežasčių. Jas reikėtų patvirtinti dokumentais. VRM siūlo nustatyti, kad antras pasas galiotų tiek, kiek piliečio jau turimas pasas, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Jį išduotų ir keistų teritorinė policijos įstaiga ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumentų pateikimo dienos.

Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno sudaryta komisija svarstė alternatyvų variantą – plėsti laikino paso išdavimo galimybes, t. y. išimtiniais atvejais, pristačius reikiamus dokumentus, jį išduoti ne tik šalies konsulinėse įstaigose, bet ir teritorinių policijos įstaigų migracijos padaliniuose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad laikiname pase nėra biometrinių duomenų, todėl piliečiai galėtų vykti ne į visas užsienio valstybes, taip pat į tai, jog galbūt kiltų problemų dėl šio dokumento tinkamumo keliauti ir gauti vizą, tokios minties atsisakyta.

Prireiks papildomų lėšų

E. Misiūno patarėjas Karolis Vaitkevičius sakė, kad pataisos aktualios daug ir intensyviai keliaujantiems verslininkams. „Žinoma ir pavienių atvejų, kai dėl politinių dviejų valstybių nesutarimų kelionės į konkrečią šalį ribojamos, jei prieš tai asmuo buvo gavęs konfliktuojančios valstybės vizą“, – pažymėjo patarėjas.

Aiškinama, kad įteisinta galimybė turėti du pasus gali prisidėti prie verslo aplinkos gerinimo, nes taip siekiama išspręsti Lietuvos piliečiams kylančias problemas, susijusias su dažnomis išvykomis verslo ar darbo reikalais, ir dėl to patiriantiems nepatogumų dėl vizų išdavimo, ar vykstant į kai kurias tarpusavyje konfliktuojančias Šengeno erdvei nepriklausančias valstybes.

Žinoma atvejų, kai dėl politinių dviejų valstybių nesutarimų ribojama patekti į konkrečią šalį, jei prieš tai asmuo buvo gavęs konfliktuojančios valstybės vizą.

Skaičiuojama, kad naujai tvarkai įgyvendinti prireiktų maždaug 68 tūkst. eurų. Iš jų 50 tūkst. eurų – Gyventojų registro programinei įrangai pakeisti, 18 tūkst. eurų – asmens dokumentų išdavimo sistemai modernizuoti. Už antrą pasą pilietis mokėtų 57 eurų valstybės rinkliavą, todėl į biudžetą būtų surenkama papildomų lėšų.

Galimybė išimtiniais ir pagrįstais atvejais dėl profesinių, verslo ar asmeninių priežasčių vykstant į užsienį turėti antrą pasą numatyta 16 Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tarp jų – Airijoje, Čekijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir kitose.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka.

Kreipėsi I. Šimonytė

Į vidaus reikalų ministrą E. Misiūną su pasiūlymu įvertinti galimybę tam tikrais atvejais piliečiams turėti du pasus kreipėsi parlamentarė Ingrida Šimonytė. Ji sakė sulaukusi kelių žmonių, kuriems aktualus šis klausimas, prašymų.

Su problemomis susiduria labai daug keliaujantys mūsų piliečiai. Pavyzdžiui, žmonėms reikia vykti į užsienį, o kitos kelionės vizos dar tebetvarkomos ir jų pasai yra užsienio šalies diplomatinėje atstovybėje.

Tiesa, I. Šimonytę nustebino tai, kad VRM nusprendė siūlyti įteisinti galimybę turėti du pasus. Mat prieš kurį laiką ji sulaukė gana valdininkiško (blogąja prasme) ministerijos atsakymo. „Tai buvo toks pasikalbėjimas su savimi: mes nežinome, gal čia gerai, o gal niekam nereikia, gal iš viso nėra jokios problemos. Tačiau jei žmonės kreipiasi, matyt, ta problema yra, nors ir nedidelio masto. Gal ją galima nesudėtingai išspręsti? Tada kreipiausi į Seimo Parlamentinių tyrimų skyrių ir paprašiau paieškoti praktikos tuo klausimu. Kai ta apžvalga buvo parengta, persiunčiau vidaus reikalų ministrui ir paprašiau pastudijuoti. Matyt, iš antro karto nusprendė, kad yra ką pakeisti“, – pasakojo I. Šimonytė.

Neturėtume atsidurti blogesnėje padėtyje

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Stasys Šedbaras teigė, jog siūloma galimybė kai kuriems piliečiams turėti du pasus Lietuvoje būtų naujiena. Tačiau jei ilgesnį demokratinio vystymosi kelią nuėjusios kai kurios užsienio valstybės mato poreikį ir yra įteisinusios tokią tvarką, gal ir mes neturėtume bijoti.

Galimybė piliečiams išimtinais ir pagrįstais atvejais dėl profesinių, verslo ar asmeninių priežasčių vykstant į užsienį turėti antrą pasą numatyta 16 Europos Sąjungos valstybių.

Parlamentaras mano, kad dviejų pasų sistema galėtų būti aktuali žmonėms, keliaujantiems į tokias valstybes kaip Šiaurės Korėja, kuri nebūtinai įsileis asmenis, turinčius JAV vizą ar antspaudus, kad lankėsi jose. „Jeigu tokių situacijų pasitaiko ir bandoma taip spręsti problemą, diskutuotume. Kodėl mūsų šalies gyventojų padėtis turėtų būti blogesnė nei kai kurių ES valstybių piliečių? Matyt, problema yra. Tad jei tai padėtų mūsų žmonėms, kurie važiuoja į tam tikras rizikingas šalis, ypač jeigu padėtume verslui, kodėl gi ne?“ – svarstė S. Šedbaras.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka.

Kelių rūšių pasai

Lietuvoje galioja kelių rūšių asmens dokumentai. Pasas yra Lietuvos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę, pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti šalyje.

Asmens tapatybės kortelė – mūsų šalies piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę, pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvoje bei vykstant į užsienio valstybes, kurios pripažįsta kortelę kaip kelionės dokumentą.

Valstybės vadovų politinio pasitikėjimo pareigūnams, aukšto rango valdininkams, merams, jų pavaduotojams ir kai kuriems kitiems valstybės tarnautojams gali būti išduodami tarnybiniai pasai. Šis dokumentas patvirtina asmens tapatybę, pilietybę, einamas pareigas ir yra skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais.

Ingrida Šimonytė: „Vidaus reikalų ministras iš antro karto, matyt, nusprendė, kad yra ką keisti.“

Užsienio reikalų ministerija išduoda diplomatinį pasą – asmens dokumentą, patvirtinantį, kad jį gavęs asmuo yra Lietuvos pilietis ir diplomatas arba turi teisę naudotis diplomatiniu pasu.

Užsieniečio pasas – užsienio valstybės piliečiui, turinčiam teisę gyventi mūsų šalyje ir dėl objektyvių priežasčių negalinčiam gauti kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės, išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę jam išvykti iš Lietuvos ir grįžti dokumento galiojimo laikotarpiu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"