Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pailginti mokslo metai: savivaldybės žais mokyklą

 
2017 08 18 11:10
Baiminamasi, kad paskutinės pailgintų mokslo metų dienos netaptų laiko stūmimu.
Baiminamasi, kad paskutinės pailgintų mokslo metų dienos netaptų laiko stūmimu. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Baigiasi paskutinės ilgos moksleivių atostogos – kitąmet jos sutrumpės dešimčia dienų. Ką mokiniai veiks penkias pailgintų mokslo metų dienas, spręs ugdymo įstaigos, o kitas penkias juos „mokys“ savivaldybės. Dalis pedagogų ir merijų atstovų abejoja, ar įgyvendinant naujovę bus pasiekti tikslai, deklaruojami švietimo valdininkų.

Mūsų šalies moksleivių pasiekimai yra prastesni nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkis, o mokslo metai – vieni trumpiausių. Kai mokosi trumpiausiai, būti geriausiems sunku. O į trumpus mokslo metus įspraustos mokymo programos moksleiviams didina krūvį ir kelia stresą. Remdamasi tokiais argumentais, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nusprendė mokslo metus pratęsti dešimčia dienų.

„Teisė nuspręsti, kaip 5–11 klasėms išdėstyti papildomas 10 dienų, suteikiama pačioms mokykloms, jų steigėjoms savivaldybėms ir mokyklų savininkams. Sprendimą dėl ugdymo proceso per penkias papildomas dienas įgyvendinimo priims savivaldybės, dėl kitų penkių – pačios mokyklos“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Koks bus šių sprendimų turinys ir juos priimsiančių institucijų ar įstaigų indėlis gerinant švietimo rezultatus, kol kas nelabai aišku.

Įprastų pamokų neplanuojama

„Sprendimą sutrumpinti moksleivių atostogas vertinčiau teigiamai, jei mokslo metai būtų pratęsti įprastai – toliau dėstoma programa, tik daugiau pamokų skiriama atskiroms temoms. Mokslo metų pailginimo tikslas buvo pagerinti mokinių rezultatus, nes tarptautiniuose tyrimuose jie prasti. Bet dabar apie tuos rezultatus niekas nekalba, o tik apie kažkokius žaidimus. Tai, ką dabar kalba ministerijoje, jau turėjome, tuos žaidimus jau žaidėme. Ką gali pasiūlyti savivaldybė? Nueiti į kiną? Kiek truks seansas?“ – klausė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aldona Janulevičienė.

Anot švietimo ir mokslo viceministro G. Kazakevičiaus, tikimasi kitko – kad mokiniams bus pasiūlyta įdomių socialinės-pilietinės veiklos projektų, tiriamųjų darbų gamtoje ir panašiai. „Tiriamuosius darbus itin skatiname, mat mokinių pasiekimų tarptautiniai tyrimai atskleidė mūsų mokinių bėdą – jie nemoka pritaikyti žinių praktikoje, nelabai geba dirbti komandoje. Kadangi nuo šiemet neberibojamas pažintinei veiklai skiriamų dienų skaičius, labai tikimės, kad mokiniai atliks gamtos mokslų ar socialinius tiriamuosius darbus už mokyklos ribų: parkuose, muziejuose, verslo įmonių laboratorijose, kviesis aukštųjų mokyklų mokslininkų“, – dėstė viceministras.

Jis mestelėjo idėją kreiptis, pavyzdžiui, į mokyklose mielai besilankančius Vilniaus universiteto mokslininkus, vykdančius projektą „Jaunasis tyrėjas“. Be to, dauguma Lietuvos muziejų, aplinkos pažinimo centrų turi parengę edukacines programas, specialistai esą laukia mokinių.

G. Kazakevičiaus teigimu, mokyklos taip pat skatins moksleivius įsitraukti į gamtos mokslų klubų, būrelių, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių (pavyzdžiui, biotechnologijų, modeliavimo, aplinkosaugos, elektronikos, 3D spausdinimo ir kt.) veiklą, dalyvauti įvairiuose konkursuose, organizuos popamokinę veiklą, įtraukiančią mokinius į tyrinėjimus.

Marijampolietė A. Janulevičienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad ir anksčiau mokykla sumanydavo kokią nors sporto šventę ar kokį nors savo projektą mokiniams pristatydavo neformaliojo ugdymo organizatoriai. Pedagogė pažymėjo, jog mokykla gali prigalvoti neformaliojo ugdymo užsiėmimų, bet reikia, kad vaikai į juos ateitų. Mat problemų kelia net įprastų pamokų lankomumas, o į renginius, ir dar vasarą, vaikus prisikviesti gali būti dar sunkiau. Jei ugdymo įstaiga rengs kokias nors išvykas, joms ir mokyklos, ir mokinių tėvai turės skirti pinigų.

A. Janulevičienė atkreipė dėmesį į dar vieną problemą: birželį mokytojai vyksta vykdyti egzaminų, taisyti egzaminų darbų, ir ne pusdieniui, o visai savaitei, tad pailgintų mokslo metų dienomis visavertis ugdymo procesas neįmanomas. Tiesa, pedagogė yra mačiusi egzaminų reformos projektą, kuriame numatyta, kad beveik visi egzaminai vyktų šeštadieniais. Bet tai Marijampolės Rygiškių Jono mokyklos direktoriaus pavaduotojos nenudžiugino, nes jai kilo klausimų dėl papildomo mokytojų darbo apmokėjimo ar išeiginių dienų. Juolab kad taisyti darbus vis tiek reikėtų darbo dienomis.

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentės Ramintos Matulytės nuomone, tikrai reikia, kad mokyklą baigęs jaunuolis turėtų ne tik dalykinių žinių, bet ir per papildomą edukacinę veiklą įgytų gebėjimų. Tad gal ir gerai, jeigu tokiai veiklai skirtos dienos perkeliamos į vasarą, o ligšioliniai mokslo metų devyni mėnesiai būtų skiriami tik mokymo procesui.

Tačiau moksleivių atstovė nurodė ir kitą aspektą. „Ne nuo to galo pradėta. Reikėjo pradėti nuo mokymo programų peržiūros, kad bent kiek būtų sumažintas krūvis moksleiviams“, – pažymėjo ji.

Aldona Janulevičienė: "Mokslo metų pailginimo tikslas buvo pagerinti mokinių rezultatus. Bet dabar apie juos niekas nekalba, o tik apie kažkokius žaidimus."/Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos nuotrauka
Aldona Janulevičienė: "Mokslo metų pailginimo tikslas buvo pagerinti mokinių rezultatus. Bet dabar apie juos niekas nekalba, o tik apie kažkokius žaidimus."/Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos nuotrauka

Ne savivaldybių funkcija

Rasti moksleiviams naudingos veiklos – mokykloms ne nauja. Tuo metu merijoms penkias dienas tapti „mokytojais“ gali būti iššūkis. „Manau, kad tai – tikrai ne savivaldybių funkcija. Baiminuosi, kad tai gali neduoti daug naudos“, – prognozavo Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos direktoriaus pavaduotoja A. Janulevičienė.

Mokinių užimtumas gali tapti rimtu galvos skausmu atokiau nuo didmiesčių esančioms mokykloms ir savivaldybėms.

Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis kol kas negalėjo tiksliai atsakyti, kaip šį savivaldybė užims moksleivius penkias pailgėjusių mokslo metų dienas. Jis pripažino, kad Kelmė – ne Vilnius, kur apstu muziejų, įvairių centrų, mokslo įstaigų ir mokslininkų. Tad dabar savivaldybė svarsto savo galimybes organizuoti daugiau vasaros užimtumo stovyklų, plėsti neformaliojo ugdymo būrelių veiklą vasarą, galbūt pavežioti vaikus po rajoną, organizuoti susitikimus su žymiais žmonėmis, kilusiais iš Kelmės krašto. Tačiau atvežti vaikus į Vilnių kainuotų, tad to daryti neplanuoja.

Tuo metu Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Irena Mažulienė teigė, kad dėl visų dešimt dienų palikta spręsti mokykloms, nes to pageidavo jų vadovai.

Klaipėdos miesto savivaldybė jau tiksliai suplanavo, kaip užims moksleivius per penkias dienas, bet nutarė, kad jos neis iš eilės mokslo metų pabaigoje. „Rugsėjį viena diena bus skiriama olimpiniam judėjimui, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti savivaldybė suburs moksleivius vasarį, verslumo ir karjeros diena numatyta kovą, gamtosauginio ugdymo – balandį, kultūros diena – gegužę. O ugdymo procesas mokykloje įsisavinant mokymo programą penkias dienas pasislinks į vasarą“, – aiškino uostamiesčio merijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Ji pripažino, kad papildomų išlaidų dėl moksleivių užėmimo savivaldybė patirs, nes reikės nuomotis salę ar surengti koncertą. Lėšos tam bus numatytos kitų metų savivaldybės biudžete.

Ilgiau reikia mokytis, o ne tik stumti laiką

Kol kas ne visur žinoma, kaip atrodys paskutinės naujųjų mokslo metų dienos – vyks įprastas ugdymo procesas, bus įgyjama papildomų reikalingų įgūdžių ar tebus laiko stūmimas. Tačiau, regis, motyvai, dėl kurių ilginami mokslo metai (didelis krūvis, įtampa ir dėl to ne patys geriausi rezultatai), atsidūrė antrame plane.

Nors kai kurių mokyklų pedagogai vedė savo mokinius piketuoti prie Švietimo ir mokslo ministerijos, kad mokslo metai nebūtų ilginami, padaryti tai vertėjo, nes trumpiausiai mokantis pasaulio švietimo lyderių negalima pasivyti. Ne veltui vienos geriausių Lietuvoje mokyklų – Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius trijų mėnesių atostogas net yra pavadinęs nusikalstama veikla, trukdančia vaikams sėkmingai mokytis.

Rasti moksleiviams naudingos veiklos – mokykloms nėra naujiena. Tuo metu merijoms penkias dienas tapti „mokytojais“ gali būti iššūkis.

Europoje iki šiol trumpiau nei Lietuvoje mokėsi tik Kroatijos moksleiviai. „Eurydice“ duomenimis, mokslo metų trukmė Kroatijoje 2016 metais buvo 637 valandos, Lietuvoje – 737. Gerais švietimo rezultatais garsėjantys estai mokosi 823, suomiai – 844, danai – net 1048 valandas per metus. Lietuvoje vaikams tenka apie 28 pamokas per savaitę, suomiams ar estams – 32.

Mokslo metų ilginimo oponentai argumentuoja, kad vaikai vasarą negali mokytis dėl karščių, lyg dar nebūtų kondicionierių, kurių mūsų švietimo sistema gal būtų pajėgi įpirkti. Bet Lietuva tikrai nėra karščiausio klimato šalis, o, pavyzdžiui, kur kas karštesne vasaros pradžia pasižyminčios Prancūzijos moksleiviai mokslus baigia liepos 8 dieną ir atostogauja vos aštuonias su puse savaitės, tiek pat trunka ir čekų atostogos. O vokiečiai ilsisi apie šešias savaites – nuo liepos 22 dienos iki rugsėjo 11 dienos.

Beje, ir Lietuvoje iki 2008 metų, kai buvo atnaujintos ugdymo programos, mokslo metai truko 39 savaites, o iki 2015-ųjų jie sutrumpėjo mėnesiu ir savaite, nors programos liko tos pačios, tad krūviai vaikams padidėjo. Pasiūlymai pailginti mokslo metus svarstyti ir prieš porą metų, bet tuomet pritarimo nesulaukė.

Dabartinę švietimo ir mokslo ministrę J. Petrauskienę būtų verta pagirti už ryžtingą sprendimą. Tačiau tam, kad jis duotų siekiamų rezultatų, reikia ne tik geros idėjos, bet ir visaverčio jos turinio. Didelis klausimas, ar pavyks mokymosi rezultatus pagerinti savivaldybių organizuojamomis sporto šventėmis ar ekskursijomis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"