Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas grįžta į Seimą

 
2017 11 21 6:51
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Prieš dvi savaites skandalingai pasibaigęs Viktorijos Čmilytės-Nielsen bandymas pristatyti pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuomet „valstietis“ Povilas Urbšys besilaukiančiai parlamentarei neleido to daryti. Šiandien įstatymas grįžta į Seimą. 

Projekto iniciatorė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen jį bandė pateikti per opozicinę darbotvarkę prieš porą savaičių, tačiau valdančiųjų „valstiečių“ balsais to nebuvo leista padaryti. Be to, didžiulį atgarsį sukėlė „valstiečio“ Povilo Uršio pasisakymas, kad liberalai projektui pristatyti galėjo parinkti kitą atstovą, o ne besilaukiančią V. Čmilytę-Nielsen.

Šis P. Urbšio pasvarstymas įplieskė aštrią diskusiją, o liberalai protestuodami paliko salę. P. Urbšio repliką kritiškai įvertinto ne tik opozicija, bet ir parlamentaro kolegos „valstiečiai“. Seniūnų sueiga, aptarusi kilusią konfliktinę situaciją, nusprendė iš opozicinės darbotvarkės išmestą projektą įtraukti į pagrindinę.

Liberalė V. Čmilytė-Nielsen siūlo atsisakyti valdančiųjų „valstiečių“ pastangomis į Pagalbinio apvaisinimo įstatymą įrašyto neriboto embrionų saugojimo ir nustatyti, kad dėl pagalbiniam apvaisinimui sukurtų ir moteriai neperkeltų embrionų saugojimo termino spręstų pati pora – ne mažiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, taip pat pora galėtų leisti embrionus panaudoti donorystei.

Parlamentarė tvirtina, kad dabartinė tvarka sukelia sunkumų poroms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, nes atliekami embrionai saugomi šeimos lėšomis ir ne visi išgali tai sau leisti, ypač, kai saugojimo terminas – neribotas.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Seime po ilgų diskusijų buvo priimtas pernai, o korekcijos pradėtos jam dar nė neįsigaliojus. Praėjusios kadencijos Seimas iš pradžių priėmė konservatyvų įstatymo variantą, kuris leido sukurti tiek embrionų, kiek bus perkelta moteriai, ir ne daugiau trijų. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė atsižvelgusi į medicinos ir teisės ekspertų poziciją jį vetavo kaip neatitinkantį šiuolaikinių gydymo metodų.

Tuomet Seimas pritarė šalies vadovės veto ir atsisakė griežtų reikalavimų, tačiau rinkimus laimėję „valstiečiai“ su kitų frakcijų parlamentarais iš naujo įregistravo pataisas su siūlymu grįžti prie draudimo šaldyti embrionus. Visuomenėje atsinaujinus aštrioms diskusijoms dėl pagalbinio apvaisinimo, „valstiečiai“ pasiūlė variantą, kuris neribojo sukuriamų embrionų skaičiaus, bet įpareigojo juos saugoti neribotą terminą, jį ir priėmė Seimas.

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, abiem stovykloms aštriai ginant savo pozicijas dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir naikinimo. Viena pusė ragina ginti negimusį embrioną kaip gyvybę, kita pabrėžia porų interesus susilaukti vaikų.

Iki Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo šių metų sausį tokios procedūros darytos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir nevaisingos poros negalėjo gydymui gauti valstybės kompensavimo.

Priimtam įstatymui vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms atvėrus kelią pasinaudoti valstybės kompensuojamomis paslaugomis pagalbiniam apvaisinimui, su tuo susijusios paslaugos jau kompensuotos šimtams šeimų.

Valstybinė ligonių kasa BNS pateikė informaciją, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis buvo suteiktos 423 moterims ir 359 vyrams, iki šių metų spalio 1-osios iš viso suteikta 1718 įvairių paslaugų už 217 tūkst. eurų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"