Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pabėgėlių perkėlimas į Lietuvą įstrigo

 
2018 05 26 6:00
Migrantai ir pabėgėlių šeimos, įsikūrusios stovyklavietėje į vakarus nuo Graikijos Salonikų miesto, skundžiasi nepakenčiamomis gyvenimo sąlygomis. 2018-ųjų gegužės 23 diena.
Migrantai ir pabėgėlių šeimos, įsikūrusios stovyklavietėje į vakarus nuo Graikijos Salonikų miesto, skundžiasi nepakenčiamomis gyvenimo sąlygomis. 2018-ųjų gegužės 23 diena. AFP/Scanpix nuotrauka

Mūsų šaliai nepavyko įgyvendinti įsipareigojimo iki šių metų priimti daugiau kaip tūkstantį prieglobsčio prašytojų iš konfliktų krečiamų Artimųjų Rytų ir Afrikos valstybių. Šiuo metu pabėgėlių perkėlimo į Lietuvą procesas apskritai yra sustojęs.

Pagal Europos Sąjungos (ES) programą Lietuva nuo 2015-ųjų pabaigos iki šių metų pradžios buvo įsipareigojusi priimti 1105 prieglobsčio prašytojus iš tokių valstybių kaip Sirija, Irakas, Eritrėja. Iki šios dienos į mūsų šalį buvo perkelti 468 asmenys. Dauguma – 338 žmonės – jau išvyko iš Lietuvos.

Įgyvendinta beveik pusė kvotos

Pasak vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno patarėjo Karolio Vaitkevičiaus, mūsų valstybė yra aiškiai deklaravusi savo galimybes priimti pabėgėlius, ES lygiu sutarta dėl solidarios kvotos. „Tačiau pirma – jie patys turi norėti atvykti į Lietuvą, antra – privalo atitikti saugumo reikalavimus. Šiuo metu Lietuva nebegauna bylų iš ES šalių, todėl perkėlimo procesas yra sustojęs“, – aiškino patarėjas.

K. Vaitkevičiaus teigimu, nors kvotų įgyvendinimo laikas pasibaigęs, Europos lygiu sutarta, kad valstybės narės esant reikalui toliau priims pabėgėlius, kol bus įvykdytos numatytos kvotos. Pagal perkeltų prieglobsčio prašytojų skaičių Lietuva ES atrodo kaip „gera vidutiniokė“ – yra įgyvendinusi beveik pusę nustatytos kvotos. „Šiuo metu fiksuojamas ryškus pabėgėlių srautų sumažėjimas. Lietuva pasirengusi solidariai su kitomis valstybėmis vykdyti įsipareigojimus, jei Italija, Graikija ir Turkija to paprašytų. Tačiau, kaip minėta, dabar Lietuva bylų negauna“, – tikino vidaus reikalų ministro patarėjas.

Jis pridūrė, kad ES valstybių atstovų susitikimuose diskutuojama apie antrinės migracijos problemą ir galimus jos sprendimo būdus. Bet kol kas jokių sprendimų nėra priimta.

Lietuva turi tęsti įsipareigojimus

Jungtinių Tautų (JT) Pabėgėlių agentūra UNHCR birželį pristatys Pasaulinių tendencijų ataskaitą, kurioje bus paskelbta naujausia informacija apie priverstinį persikėlimą pasaulyje. Kaip pabrėžė JT vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovė Lietuvoje Renata Kuleš, pasaulis netapo saugesnis, tad pabėgėlių klausimas tebėra aktualus.

Anot jos, pernai iš trečiųjų šalių į Europą buvo perkelta 54 proc. daugiau asmenų nei 2016 metais. Dauguma jų – sirai, perkelti iš Turkijos, Libano ir Jordanijos į Jungtinę Karalystę, Švediją bei Vokietiją.

R. Kuleš turimais duomenimis, 2017-aisiais, palyginti su 2016 metais, prieglobsčio prašytojų, atplaukiančių per Viduržemio jūrą, sumažėjo. Tiesa, praėjusių metų pabaigoje padidėjo jų srautas į Ispaniją ir Graikiją. Pavyzdžiui, į Ispaniją tuo metu atvyko nemažai asmenų iš Maroko ir Alžyro, o sirai liko viena didžiausių grupių, pasiekiančių šią šalį sausumos keliu. Dauguma į Graikiją atkeliavusių pabėgėlių buvo iš Sirijos, Irako ir Afganistano. Tarp jų – nemažai šeimų su vaikais. „Tie žmonės turėjo ilgą laiką gyventi sudėtingomis sąlygomis Graikijos salose. JT Pabėgėlių agentūra ragina ES šalis, kad jos pasiruoštų reaguoti į galimus didelius atvykėlių srautus. Kitaip nei 2015 metais, kai daugelis valstybių buvo užkluptos nepasirengusios ir vyravo chaosas“, – akcentavo JT vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovė.

Kartu ji pažymėjo, kad JT Pabėgėlių agentūra tikisi, jog Lietuva ir toliau laikysis įsipareigojimų ES perkeliant prieglobsčio prašytojus.

Renata Kuleš: "Sąlygas mūsų šalyje besikuriantiems žmonėms pagerintų pabėgėlių integracijos strategija."/Romo Jurgaičio nuotrauka
Renata Kuleš: "Sąlygas mūsų šalyje besikuriantiems žmonėms pagerintų pabėgėlių integracijos strategija."/Romo Jurgaičio nuotrauka

Netenkina gyvenimo sąlygos

Dauguma priimtų pabėgėlių Lietuvoje neužsibūna ir išvyksta į Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis. K. Vaitkevičius priminė, kad jų integravimas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija. „Kiek žinoma Vidaus reikalų ministerijai, pabėgėlių netenkina gyvenimo lygis Lietuvoje, atšiaurus klimatas, taip pat socialinės aplinkybės. Nemaža dalis prieglobsčio prašytojų turi giminių Vokietijoje, Skandinavijoje, todėl stengiasi išvažiuoti ten, kur gali palaikyti socialinius ryšius“, – pasakojo jis.

Priežastys, lemiančios pabėgėlių išvykimą iš Lietuvos, anot R. Kuleš, labai įvairios. Pastebima, kad į mūsų šalį perkeltiems žmonėms nelengva čia pradėti kurti naują gyvenimą ir matyti ateitį, nes jie susiduria su daugybe iššūkių. Pavyzdžiui, sunku susirasti būstą, darbą, visuomenės nuomonė apie prieglobsčio prašytojus yra daugiau neigiama negu teigiama.

Sąlygas atvykėliams ir Lietuvoje besikuriantiems žmonėms pagerintų, R. Kuleš manymu, pabėgėlių integracijos strategija. „Taip pat geras pabėgėlių integracijos įgyvendinimo planas, kuriame būtų numatytos investicijos į priėmimo sąlygas, savivaldybių ir vietos bendruomenių įtraukimą, būsto klausimų sprendimai, visuomenės švietimas ir kitos priemonės. Apie jas informavome Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją“, – aiškino JT Pabėgėlių agentūros UNHCR atstovė Lietuvoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"