Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Opozicijos vėliavnešio ieškos po rokiruočių

 
2017 09 19 8:50
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuo kadencijos pradžios Seimas dirba be opozicijos lyderio. Nors kai kurie parlamentarai teigia pasigendantys politiko, galinčio atstovauti opozicijai Seimo vadovybės posėdžiuose, dėl tokio žmogaus ketinama derėtis nebent socialdemokratams pasitraukus iš valdančiosios koalicijos.

Seimo statutas numato, kad tuomet, kai opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę parlamento mažumai priklausančių Seimo narių, jos seniūnas arba koalicijos vadovas yra paskelbiamas opozicijos lyderiu. Jis gali naudotis papildomomis teisėmis, pavyzdžiui, dirbti Seimo valdyboje, be eilės kalbėti vykstant diskusijoms ir pan. Tačiau šios kadencijos parlamento opozicinės jėgos nerado sutarimo dėl būtinybės turėti lyderį.

Nereikšmingas klausimas

Didžiausios opozicinės jėgos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos – seniūnas Gabrielius Landsbergis tikino, kad klausimas dėl opozicijos lyderio yra visai nesvarbus ir nereikšmingas. „Prie šio klausimo turbūt grįžtume vieninteliu atveju – jei socdemai pasitrauktų į opoziciją. Tada galbūt su jais bandytume apie tai kalbėti. Tačiau, noriu pabrėžti, dėl darbų, o ne dėl postų“, – aiškino jis.

G. Landsbergio teigimu, opozicija jau turi savo žmogų Seimo valdyboje. Joje dirba parlamento pirmininko pavaduotoja, TS-LKD atstovė Irena Degutienė. Be to, kaip akcentavo konservatorių vadovas, kai kurios opozicinės frakcijos neranda sąlyčio taškų, sunku susitarti dėl bendros veiklos.

Kodėl būtų bandoma šnekėtis dėl Seimo opozicijos lyderio, jei valdančiąją koaliciją paliktų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)? Anot G. Landsbergio, tuomet viskas taptų rimta, nes opozicijoje dirbtų daugiau parlamentarų nei valdančiojoje daugumoje. Vyriausybė de facto būtų mažumos ministrų kabinetas. „Tada galėtume kalbėti apie tai, kaip veikia opozicija, kuri sudarytų du trečdalius Seimo. Tai visiškai pakeistų politinę situaciją“, – dėstė G. Landsbergis.

Nori rotacijos

Opozicinių „tvarkiečių“ seniūnas Remigijus Žemaitaitis taip pat mano, kad situacija dėl opozicijos lyderio išsispręstų, jei LSDP pereitų į opoziciją. „Tada būtų galima išsirinkti opozicijos lyderį. Konservatoriai to nenori. G. Landsbergis neina į jokias diskusijas. Problema ta, kad mūsų, Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) balsų neužtenka. Realiai trūksta dviejų balsų opozicijos lyderiui išrinkti. Tikimės, jog atėjus socdemams išsirinksime“, – vylėsi jis.

R. Žemaitaitis įsitikinęs, kad Seimui būtina turėti opozicijos lyderį. Jo pareigos galėtų būti rotuojamos. Tokia tvarka galiojo 2008–2012 metų Seimo kadenciją, kai opozicijos lyderio postą kas pusmetį pasikeisdami užėmė LSDP, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos frakcijų seniūnai. „Tai buvo ir labai protinga, ir labai gerai. Dabar opozicijai niekas neatstovauja Seimo valdyboje, į kurią įeina parlamento pirmininkas ir jo pavaduotojai. I. Degutienė – vienintelė iš konservatorių. Žmogaus, kuris atstovautų visai opozicijai, nėra. Opozicijos lyderis turi daugiau galimybių išeiti į viešumą ir kartu naudotis Seime esančiais ištekliais. Europoje esame turbūt pirma valstybė, kurioje per ne visus metus nesugebama išsirinkti opozicijos lyderio“, – stebėjosi parlamentaras.

Į postą nepretenduoja

Kitos opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas prisiminė, kad pastarąjį kartą opozicijos lyderio klausimas buvo keliamas vasarį. Tačiau paskui viskas sustojo. Jis akcentavo konservatorių pareiškimus dėl paramos Vyriausybei tam tikrais klausimais. Esą negalima siekti Seimo opozicijos lyderio pozicijos ir kartu deklaruoti paramą valdantiesiems.

E. Gentvilas tvirtino, jog liberalai nepretenduoja į Seimo opozicijos lyderio postą, todėl ne jų reikalas ir pokalbius inicijuoti. „Manau, kad kaip kiekviena frakcija, esanti opozicijoje, gana ryškiai, aiškiai ir aktyviai save eksponuojame. Jeigu konservatoriai nieko neinicijuoja, negaliu eiti ir sakyti jiems: pradėkime derybas, gal norėtumėte turėti opozicijos lyderį“, – dėstė LS frakcijos seniūnas.

Gabrielius Landsbergis: „Prie šio klausimo turbūt grįžtume vieninteliu atveju – jei socdemai pasitrauktų į opoziciją.“

Kartu E. Gentvilas pažymėjo, kad opozicijoje dirbančios partijos yra labai skirtingos, todėl nesinorėtų, jog vienos politinės jėgos narys atstovautų visiems. „Kartais tikrai nenorėčiau, kad konservatoriai, kurie kai kuriais klausimais turi kitą supratimą, kalbėtų ir už liberalus. Kokiam nors konservatoriui būnant opozicijos lyderiu Seimo valdyboje vėl prasidėtų diskusija, kiek išsamiai jis turi informuoti mus apie sprendimus, kokios pozicijos turi laikytis kiekvienu klausimu balsuojant. Jeigu pridėtume dar vieną ryškią opozicinę frakciją „Tvarka ir teisingumas“, įsivaizduokime, koks chaosas kiltų. Manau, opozicija pradėtų tarpusavyje labiau ginčytis ir bartis, o ne diskutuoti su valdančiaisiais“, – svarstė jis.

Nemato ryškaus lyderio

Tai, jog Seimo opozicija kone metus neturi vadovo, pasak LLRA-KŠS frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės, rodo, kad tikriausiai ir nėra labai aiškaus lyderio. „Nematau tokios ryškios asmenybės, kuri galėtų būti opozicijos lyderiu. Beveik metus dirbame be jo ir sunkumų nekilo“, – teigė ji.

Seimo LLRA-KŠS frakcija nejaučia didelio poreikio turėti tokį atstovą. „Mes nepriklausome opozicijai, nepriklausome ir daugumai, tad mūsų padėtis gana neutrali. Poreikio turėti opozicijos lyderį iki šiol nebuvo. Frakcijos nariai to nepasigedo“ , – tikino R. Tamašunienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"