Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Okupacijos žalai skaičiuoti valdžia neranda pinigų

 
2018 08 29 6:00
Teresė Birutė Burauskaitė: "Iš jau atliktų skaičiavimų galima padaryti išvadą, kad Lietuva buvo ne SSRS išlaikytinė, o priešingai – donorė." /
Teresė Birutė Burauskaitė: "Iš jau atliktų skaičiavimų galima padaryti išvadą, kad Lietuva buvo ne SSRS išlaikytinė, o priešingai – donorė." / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Pusmetį archyvuose dirbusi specialistė surado ir apibendrino informaciją apie finansinius srautus tarp Vilniaus ir Maskvos pirmąjį pokarinį sovietinės okupacijos dešimtmetį, įrodančią, kad mūsų valstybė buvo SSRS donorė, o ne išlaikytinė. Tiesa, tokiam darbui Vyriausybė papildomų lėšų neskiria.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) buvo pasamdęs specialistę, kuri archyviniais dokumentais bei konkrečiais skaičiais turėjo pagrįsti per keliasdešimt SSRS okupacijos metų mūsų šaliai padarytą žalą. Ji skaičiuota taikant kaimynėje Latvijoje naudotą metodą – nustatant finansinių srautų tarp Vilniaus ir Maskvos balansą. Tačiau kol kas atskleista tik dalis bendro vaizdo.

Yra ką skaičiuoti

Archyvuose informaciją rinkusi Vida Komičienė sakė, kad norėtų tęsti darbus ir rinkti informaciją apie finansinius srautus tarp Vilniaus bei Maskvos vėlesniais laikotarpiais. „Pradėjau ir nebaigiau darbo. Be jokios abejonės, sutikčiau dirbti toliau, ir kuo greičiau tai daryti“, – patikino ji. Tačiau pasiūlymo tęsti pradėtą darbą iš LGGRTC ji kol kas nesulaukė.

V. Komičienės darbas susidėjo iš dviejų etapų. Pirmiausia ji tyrė 1946–1951 metų, vėliau – 1952–1957 metų laikotarpio dokumentus. Archyvuose ji skaičiavo, kokią žalą mūsų šalis patyrė šiuo sovietinės okupacijos periodu mokėdama į sąjunginį biudžetą lėšas, surinktas iš mokesčių, rinkliavų ir panašiai. Pasak sovietinės žalos buhalterės, yra ką skaičiuoti ir vėlesniais laikotarpiais, iki pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990-aisiais. Taip pat ankstesniu periodu. „1945 metais dar vyko Antrasis pasaulinis karas, bet jau buvo sudaromas biudžetinis planas. Ir ne šiaip sau keli rubliai, o didžiuliai pinigai. Tam, kad pradėčiau nuo 1946 metų, turėjau peržvelgti ir 1940, ir 1941 metus – karo laikotarpį, kokia buvo karo lauko buhalterija“, – pasakojo ji.

Lietuva duodavo daugiau

Pagal archyvuose rastus dokumentus parengtą ataskaitą V. Komičienė perdavė LGGRTC generalinei direktorei Teresei Birutei Burauskaitei. Surinkusi duomenis apie finansinius srautus tarp okupuotos Lietuvos ir centrinės SSRS valdžios, ji sakė, kad galima daryti kelias išvadas.

Pirmąjį dešimtmetį po Antrojo pasaulinio karo mūsų krašte vyko intensyvios statybos – tam buvo skirti iš Maskvos pervedami pinigai. Tačiau ir tada Lietuva į centrinį SSRS biudžetą pervesdavo daugiau lėšų, nei iš jo gaudavo, ir taip patyrė didelę žalą. Pinigai iš okupuotos mūsų šalies į Maskvą skriedavo kiekvieną mėnesį. „Visi duomenys yra suvesti pagal atskirus mėnesius, pradedant 1946 ir baigiant 1957 metais. Yra kiekvieno mėnesio dotacija ir tai, kiek Lietuva sumokėjo SSRS. Akivaizdu, kad Lietuva sumokėjo daugiau“, – pabrėžė V. Komičienė.

Be to, nuostolių patyrė ne tik valstybė bendrai, bet ir gyventojai atskirai. Pavyzdžiui, sovietinė valdžia nusavino Lietuvos kariškių santaupas.

Su latviais leis leidinį

T. B. Burauskaitės teigimu, dėl tolesnio V. Komičienės darbo bus sprendžiama rugsėjo pabaigoje, po vizito į Latviją, kur bus tariamasi dėl bendro Baltijos šalių leidinio apie sovietinės okupacijos žalą. Tiesa, lėšų okupacijos žalai apskaičiuoti mūsų valdžia tiesiogiai neskiria, visos sąnaudos dengiamos iš LGGRTC biudžeto. „Neskirta ir neprašysiu. Galime apmokėti vieno žmogaus darbą, neišeisime ubagais. Nesu labai ambicinga ir išdidi, bet kai kiekvienam aiškini ir jie sako suprantantys, kaip reikia tą darbą dirbti, kaip tai visiems svarbu, gal galėtų skirti ir pinigų?“ – kalbėjo ji.

Pasak T. B. Burauskaitės, iš jau atliktų skaičiavimų galima daryti išvadą, kad Lietuva buvo ne SSRS išlaikytinė, o priešingai – donorė. Tačiau kol kas negalima pasakyti, kiek konkrečiai daugiau lėšų mūsų šalis skyrė, nei gavo. „Tai yra labai sudėtingi dalykai. Nėra „vieno vamzdžio“, per kurį tekėjo lėšos, yra daug sudedamųjų dalių“, – tikino LGGRTC vadovė.

Sieks padidinti finansavimą

Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos (VIAK) pirmininkas Arūnas Gumuliauskas sakė manąs, kad darbas skaičiuojant sovietinės okupacijos žalą turėtų būti tęsiamas. Esą tai naudinga ir istorinių tyrimų, ir politiniu požiūriu. Tačiau jis pripažino, kad šiam tikslui valstybė LGGRTC neskiria pakankamai lėšų. „Galvojame, kaip tų lėšų turėtume skirti daugiau. Ten padėtis visą laiką nebuvo gera, dėl to net kai kurie žmonės pasitraukė. Iš tikrųjų, rugsėjo mėnesį posėdyje ketiname svarstyti finansavimo problemą. Kreipsimės į Vyriausybę, kad LGGRTC būtų padidintas finansavimas“, – tikino jis.

A. Gumuliausko nuomone, skaičiuoti sovietmečiu mūsų šaliai padarytą žalą svarbu dėl įvairių priežasčių – reikia ir mums patiems žinoti, ir Maskvos spekuliacijoms šiuo klausimu stabdyti, ir tam, kad turėtume konkrečius duomenis reikalaudami nuostolių atlyginimo. „Pirmiausia reikia nustatyti istorinę tiesą. Antra, kai vyksta propagandinis karas, tyrimai, duomenys amortizuos tam tikrus puolimus. Nežinau, ar žalos atlyginimo kada nors gyvenime sulauksime. Man atrodo, kad ne, bet turėti skaičiavimus ir neleisti mūsų kaimynui žongliruoti visai kitokiais skaičiais – naudinga“, – įsitikinęs jis.

Arvydas Anušauskas: "Mūsų pačių naikinimas, trėmimai buvo padengiami iš mūsų išteklių. Vėliau Latvija, Estija ir, matyt, Lietuva netekdavo apie 18 proc. surinktų lėšų." Romo Jurgaičio nuotrauka
Arvydas Anušauskas: "Mūsų pačių naikinimas, trėmimai buvo padengiami iš mūsų išteklių. Vėliau Latvija, Estija ir, matyt, Lietuva netekdavo apie 18 proc. surinktų lėšų." Romo Jurgaičio nuotrauka

Siurbė okupuotos tautos išteklius

Seimo VIAK narys Arvydas Anušauskas taip pat pabrėžė, kad reikia apskaičiuoti sovietinės okupacijos žalą. Jis priminė, kad Latvijos vyriausybė tam skyrė dešimtis tūkstančių eurų, ir kaimynai jau turi konkrečius skaičiavimus. Kartu jis sakė, kad remiantis latvių skaičiavimais galima daryti tam tikras išvadas ir apie situaciją okupuotoje Lietuvoje. „Pirmiausia, pokario laikotarpiu visa kova su rezistencija, NKVD, saugumo struktūros, Lietuvos teritorijoje buvusi sovietinė kariuomenė buvo finansuojama būtent iš Lietuvoje surinktų lėšų. Sovietų Sąjungos biudžetui mūsų pačių naikinimas, trėmimai nieko nekainavo. Visa tai buvo padengiama iš okupuotos tautos išteklių. Antra išvada, kai kalbama apie vėlesnius laikus: latviai, kiek pamenu, minėjo, kad Latvija, Estija ir, matyt, Lietuva netekdavo apie 18 proc. surinktų lėšų, nes jos būdavo išgabenamos į sąjunginį biudžetą. Daugiau netekdavome, nei gaudavome, kad ir kokie piniginių srautų skaičiavimai pastaraisiais metais buvo atlikti Maskvoje“, – pažymėjo parlamentaras.

A. Anušausko nuomone, sovietinės okupacijos žalos atlyginimo siekimas turi būti nuolatinis darbas, o Vyriausybė tam turi skirti pakankamai lėšų. Deja, anot jo, mūsų šalyje ministrų kabinetas tam dėmesio nerodo. „Jei norima atlikti darbą, tam reikia skirti išteklių. Jeigu neskiriama, aiškiai pasakyti, kad darbas gali būti tik imituojamas“, – tikino jis.

Konkrečiais skaičiais įrodyti sovietinės okupacijos žalą, A. Anušausko manymu, reikia dėl įvairių priežasčių: tai svarbu ir mūsų pačių suvokimui, ir Maskvos teiginiams apie neva SSRS išlaikytas Baltijos šalis stabdyti.

„Skolą“ apskaičiavo ir Rusija

SSRS okupacijos padarytą žalą Lietuvai 1995 metais speciali komisija yra įvertinusi daugiau kaip 23 mlrd. eurų (į šią sumą įtraukti įvairūs dalykai, pradedant žmonių netektimis, baigiant mūsų kariuomenės, bažnytinio turto sunaikinimu, ekonomikos sugriovimu ir t. t.). Priimtas ir specialus įstatymas, įpareigojantis siekti žalos atlyginimo. Tačiau dabartinė Rusijos valdžia nei pripažįsta okupacijos fakto, nei rengiasi finansiškai atlyginti už skriaudą. Be to, Maskvoje nuolat kartojama, esą Baltijos šalys pačios skolingos Rusijai už sovietinio laikotarpio „gerovę“.

Rusijos ambasadorius Vilniuje Aleksandras Udalcovas yra pareiškęs, neva Lietuva sovietų okupacijos laikotarpiu prasiskolino 72 mlrd. JAV dolerių (apie 71 mlrd. eurų). Interviu leidiniui „Litovskij kurjer“ jis sakė, kad iki „įstojimo“ į SSRS Lietuva buvo „agrarinė valstybė, kuri pagal pramonės apimtį 3 kartus atsiliko nuo SSRS vidurkio ir pagal gyvenimo lygį Europoje užėmė vieną žemiausių pozicijų“. „1940–1990 metais Lietuvos ekonomikos plėtrai buvo skirta 65 mlrd. dolerių“, – tikino Rusijos diplomatas ir pridūrė, kad mūsų šalis už sovietmetį skolinga dar daugiau.

T. B. Burauskaitė, vertindama tokius „skaičiavimus“, teigė, kad SSRS palikimas Rusijos sąmonėje yra giliai įsišaknijęs – jie mato tai, ką nori matyti, o visi panašūs skaičiai, pavyzdžiui, pateikiami A. Udalcovo, „paimti iš lubų“, jie neturi nieko bendra su realybe.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"