Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nykstantys regionai verkia emigrantų, bet jų susigrąžinti nesistengia

 
2018 01 10 14:50
pexels.com nuotrauka

Emigracijai toliau mušant rekordus, akcentuojama būtinybė susigrąžinti išvykusius iš Lietuvos ir tai, kad esą kas antras emigrantas norėtų sugrįžti. Deja, kaip rodo atliktas tyrimas, šalies savivaldybės nepasirengusios vilioti žmones atgal į gimtinę ir tinkamai padėti jiems reintegruotis.

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras pristatė tyrimą apie grįžtamąją migraciją. Jį parengusi biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė sako, kad emigracijos klausimai Lietuvoje yra labai svarbūs ir aktualūs tiek dėl didelių ir pastarariais metais tebeaugančių jos mastų (pernai per 11 mėnesių gyventi į užsienį išvyko 54,6 tūkstančiai žmonių), tiek dėl pakankamai menkos reemigracijos, nekompensuojančios išvykstančių žmonių praradimų (2017 metais per 11 mėnesių į Lietuvą sugrįžo 16,6 tūkstančiai emigrantų).

„ Savivaldybės jaučia bejėgiškumą ir, kaip mes įvardijome, lyg pralaimėjusios kovą. Todėl šiuo metu jos daugiau orientuojasi į likusių išlaikymą nei susigrąžinimą“, – aiškino Audra Sipavičienė.

Sugrįžtantys emigrantai, pasak ekspertės, grįžta ne į Lietuvą bendrai, bet į konkretų miestą ar kaimą. Todėl labai svarbus savivaldybių požiūris į emigraciją, sugrįžtamąją migraciją, kaip savivalda pasirengusi sutikti ir padėti sugrįžusiems tinkamai reintegruotis. Kaip atskleidė tyrimas, šioje srityje mūsų regionai kol kas atrodo gana prastai.

Jaučiasi pralaimėję kovą

Lapkričio mėnesį atlikto tyrimo metu apklausti 44 savivaldybių (iš 60) atstovai, grįžusieji emigrantai, taip pat įvertinta visuomenės nuomonė dėl grįžtamosios emigracijos.

A. Sipavičienės teigimu, savivaldybės emigraciją mato kaip didelę problemą (59 proc.), lemiančią darbo jėgos trūkumą, „protų nutekėjimą“, nepilnas ar išyrančias šeimas, uždaromas mokyklas, gyventojų senėjimą, apmirusį kultūrinį gyvenimą, nykstančius kaimus, nesurenkamus mokesčius.

Kaip rodo tyrimas, savivaldybės jaučiasi pralaimėjusios kovą dėl išvykusiųjų, akcentuoja neadekvačias jų galimybes pritraukti emigrantus ir nekonkurencingus atlyginimus. „Daugelis savivaldybių yra pasirengusios pasiūlyti darbo vietų tiek mažai kvalifikuotiems darbuotojams, tiek įvairių sričių specialistams, tačiau kartu pripažįstama, kad siūlomas atlyginimas yra mažai pajėgus konkuruoti ne tik su užsieniu, bet ir su šalies didmiesčiais“, – teigiama tyrimo išvadose.

Tyrimas atskleidė emigracijos paradoksą: emigrantai sugeba integruotis užsienyje, o sugrįžę į Lietuvą – ne.

Ekonominis faktorius nustelbia tai, kad rajonų ar mažesnės savivaldybės gali pasiūlyti geras vaikų priežiūros paslaugas, socialinę, rekreacinę infrastruktūrą. „Todėl savivaldybės jaučia bejėgiškumą ir, kaip mes įvardijome, lyg pralaimėjusios kovą. Todėl šiuo metu jos daugiau orientuojasi į likusių išlaikymą nei susigrąžinimą“, – aiškino A. Sipavičienė.

Labiausiai laukia jaunų

A. Sipavičienė sako, kad emigrantų susigrąžinimas dažniausiai savivaldybėms yra noras, bet ne tikslas. Tyrimas parodė, kad merijos paprastai neturi sisteminio požiūrio į problemą, nėra priimtų programų ar priemonių kryptingai veiklai. Tik pavienės savivaldybės emigracijos problemai yra suteikusios aiškią teisinę formą.

Labiausiai į regionus laukiama sugrįžtant jaunų, darbingo amžiaus gyventojų, verslių žmonių, kvalifikuotų, pramonės darbininkų, specialistų (gydytojų, psichologų, tiksliųjų mokslų mokytojų). „Tačiau pasiruošimo jų pritraukimui, o ypatingai – galvojant, ką darytumėte, jei grįžtų bedarbiai pensininkai ir jeigu grįžtų daug žmonių, iš tikrųjų nėra“, – akcentavo A. Sipavičienė.

Ji pastebi, kad labai mažai daroma palaikant ryšius su emigrantais ir skatinant juos sugrįžti į Lietuvą. Tyrimas parodė, kad iš 44 tirtų savivaldybių tik 15 turi mechanizmus palaikyti ryšius su išvykusiais kraštiečiais (dažniausiai – per merijos interneto svetaines). Ryšiai su emigravusiais ar grįžusių emigrantų palaikymo iniciatyvos remiasi vietos gyventojų, dažniausiai – buvusių emigrantų, pastangomis.

A. Sipavičienė atkreipia dėmesį, kad savivaldybės taip pat negali identifikuoti daugumą grįžusių emigrantų poreikių, kokia parama jiems galėtų būti reikalinga.

Tyrimo išvadose savildybėms rekomenduojama efektyvinti pagalbą sugrįžtantiems, imtis neformalių iniciatyvų mediavimo vaidmens, skleisti reikalingą informaciją sugrįžti svarstantiems ar grįžtantiems žmonėms ir pan.

Tyrimas atskleidė emigracijos paradoksą: emigrantai sugeba integruotis užsienyje, o sugrįžę į Lietuvą – ne. Išskiriamos dvi to priežastys. Susirasti būstą, darbą, išspręsti biurokratinius klausimus, gauti dominančią informaciją svetur labai dažnai padeda geriau išsivystęs emigrantų tinklas, o „sugrįžusių“ pagalbos mechanizmų Lietuvoje nėra. Antra, užsienyje žmogus labiau mobilizuotas, o reemigravus neretai užvaldo jausmas, kad vien tik už sugrįžimą Lietuva jam yra skolinga, biurokratinės kliūtys vertinamos per padidinamąjį stiklą. Valstybės atsakas, A. Sipavičienės nuomone, turėtų būti ne: „mokėjai išvykti, mokėsi ir sugrįžti“, o: „Kuo galiu padėti?“.

Dairosi į užsieniečius

Kaip atskleidė tyrimas, vis daugiau savivaldybių žvalgosi į darbininkų iš užsienio, pirmiausia – iš kaimyninių šalių, pritraukimą. 27 proc. merijų vykdo kryptingą politiką šiuo klausimu – svartė tokias galimybes arba jau priėmė tam reikiamus sprendimus. Dažniausiai tokias iniciatyvas kelia verslo atstovai, o savivaldybėms tenka daugiau tarpininko vaidmuo tarp vietos darbdavių ir centrinės valdžios. „Šis procesas nėra įgavęs masinio pobūdžio, neretai tam kliudo ir biurokratinės kliūtys. Tačiau iš tiesų savivaldybės čia mato alternatyvą“, – kalbėjo A. Sipavičienė.

Darbo jėga iš užsienio, anot specialistės, neišstums vietos dirbančiųjų, nėra trukdis sugrįžti emigrantams. Atvirkščiai, užsieniečiai esą gali tapti postūmiu savivaldybėms atsigauti ir tapti traukos centrais.

Tyrimo išvadose savildybėms rekomenduojama efektyvinti pagalbą sugrįžtantiems, imtis neformalių iniciatyvų mediavimo vaidmens, skleisti reikalingą informaciją sugrįžti svarstantiems ar grįžtantiems žmonėms ir pan.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"