Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nusitaikė į biudžeto pyragą

 
2016 11 03 6:00
Kaip anksčiau, taip ir šįkart parlamentarai stengiasi rodyti dosnumą atstovaujamoms rinkimų apygardoms.
Kaip anksčiau, taip ir šįkart parlamentarai stengiasi rodyti dosnumą atstovaujamoms rinkimų apygardoms. Alinos Ožič nuotrauka

2017 metų valstybės biudžeto projektą lapkričio pabaigoje pradėsiantys svarstyti naujojo Seimo nariai ras šūsnis pirmtakų įregistruotų pataisų. Tiek parlamentą paliksiančių, tiek jame dirbsiančių politikų užmojai siekia šimtus tūkstančių eurų.

Kasmet svarstomas ir prieš žiemos šventes tvirtinamas biudžetas tradiciškai apauga dešimtimis Seimo narių pasiūlymų, kam, kiek ir kodėl lėšų iš valstybės kišenės reikėtų skirti daugiau, nei numatyta Finansų ministerijos parengtame projekte. Kaip anksčiau, taip ir šįkart parlamentarai stengiasi rodyti dosnumą atstovaujamoms rinkimų apygardoms, kuriose netrūksta nebaigtų statyti ar renovuoti objektų, taip pat kuruojamoms sritims – dažniausiai švietimui ir sveikatos apsaugai. Kadangi prašant pinigų būtina nurodyti šaltinį, iš kurio juos būtų galima skirti, politikai siūlo mažinti valstybės skolos tvarkymo asignavimus, naudoti iš akcizų surinktas lėšas už alkoholį bei valstybės įmonių dividendus.

Didintų atlyginimus

Pirmi biudžeto pataisas suskubo teikti į naująjį Seimą nepatekę „darbiečiai“. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas bei švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė siūlo papildomai numatyti 35,4 mln. eurų pedagogų atlyginimams didinti. Dar 2 mln. eurų, jų nuomone, turėtų būti skirta doktorantų stipendijoms didinti, 6,2 mln. eurų – dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčiui kelti. Mokslininkų atlyginimams 2017 metais didinti papildomai prašoma 3,1 mln. euro. Visas šias išlaidas raginama finansuoti iš valstybės biudžeto įplaukų – akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką bei mokesčio iš loterijų ir azartinių lošimų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai mano, kad nuo kitų metų 6 proc. būtina didinti tautinių mažumų mokyklų mokinio krepšelio dydį. Tam prašoma numatyti 1,8 mln. eurų. Šios frakcijos nariai subrandino ir daugiau socialinių iniciatyvų, kurioms reikėtų milijoninių sumų.

Tuo metu konservatorius Antanas Matulas ragina 2 proc. alkoholio akcizo skirti Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui. Jo partijos kolega Algis Strelčiūnas agituoja numatyti 1 mln. eurų dydžio specialią tikslinę dotaciją Vilniaus miestui, kad būtų gerinama sostinės infrastruktūra. Kaimo reikalų komitete dirbantis konservatorius Kazys Starkevičius, pasipiktinęs, kad projekte nenumatyta lėšų melioracijos programai, siūlo šiam tikslui rasti 34,7 mln. eurų.

Trūksta sporto centrui

Užtarėjų parlamente rado Kaunas, Tauragė, Šilalė, Marijampolė. Į naująjį Seimą nepatekusi konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė 290 tūkst. eurų siūlo atseikėti Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetui restauruoti bei 700 tūkst. eurų Maironio lietuvių literatūros muziejaus pastato rekonstrukcijai. Politikė mano, kad lėšų tam turėtų rastis iš alkoholio akcizo. Konservatorius Stasys Šedbaras įsitikinęs, kad 600 tūkst. eurų turėtų tekti Šilalės rajono kultūros centro pastatui atnaujinti, 125 tūkst. eurų – Laukuvos ambulatorijai modernizuoti. Į Seimą neperrinktas socialdemokratas Albinas Mitrulevičius rūpinasi, kad Marijampolės ligoninė įsigytų magnetinio rezonanso aparatą, kuris kainuoja 753 tūkst. eurų. Dar 200 tūkst. eurų, politiko nuomone, reikėtų skirti Marijampolės sporto centro „Sūduva“ rekonstrukcijos projektui. Į parlamentą taip pat nepatekęs socialdemokratas Darius Petrošius prašo Energetikos ministerijai numatyti 244 tūkst. eurų dotaciją, kuri būtų panaudota Tauragėje statant gamtinių dujų skirstomąjį dujotiekį.

Seimo senbuvė konservatorė Rasa Juknevičienė bei savarankiškai per šiuos rinkimus kandidatavęs ir nesėkmę patyręs Remigijus Ačas 349 tūkst. eurų siūlo skirti Kęstučio apygardos aukų memorialiniam paminklui ir teritorijai sutvarkyti Kryžkalnyje. Pasak jų, nė karto per penkerius metus, nors ir buvo prašoma, Valstybės investicijų programoje lėšų šiam projektui skirta nebuvo. Seimo nariai taip pat prašo 2017 metų biudžete atskira eilute numatyti 1 mln. eurų stojimo į Europos branduolinių tyrimų organizaciją (CERN) mokestį, skirti 4 mln. eurų Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio remontui.

Sudėlioti saugikliai

Anot Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininko liberalo Kęstučio Glavecko, vertindami pataisas, kurias biudžeto projektui teikia Seimo nariai, komitetai geriausiu atveju atsižvelgia į 3 ar 4 proc. jų. Parlamentaro teigimu, ankstesniais metais Vyriausybė su frakcijomis, komitetais paprastai aptardavo galimas pataisas. Šįkart biudžeto svarstymus teks atlaikyti naujai Vyriausybei.

„Tačiau egzistuoja bendri rėmai, saugikliai, Europos Komisijos reikalavimai, kurių būtina laikytis. Todėl jokių revoliucijų būti negali“, – „Lietuvos žinioms“ sakė K. Glaveckas. Jo įsitikinimu, koreguoti biudžetą reikia sistemiškai, kartu keičiant ir kitus įstatymus. „Visą laiką siūliau baigti lėšų dalijimą mokykloms ar ligoninėms. Taip tik išblaškomos investicijos, pastatoma daug nereikalingų pastatų. Keli šimtai bibliotekų, mokyklų atsirado tokiose vietose, kur nėra gyventojų“, – priminė parlamentaras.

Spalio pabaigoje biudžeto projektą pristačiusi finansų ministrė Rasa Budbergytė teigė, kad šis laikosi ant trijų banginių – orientacijos į socialinės atskirties mažinimą, krašto apsaugos stiprinimą ir būtinų struktūrinių reformų finansavimą. Ji pabrėžė, jog projektas parengtas laikantis fiskalinės drausmės taisyklių ir nepažeidžia deficito bei išlaidų augimo apribojimų. „Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu visos išlaidų didėjimo galimybės išnaudotos, tolesnis jų didinimas pažeistų fiskalinės drausmės taisykles“, – pridūrė R. Budbergytė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"