Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nurodytos silpnosios lietuviško švietimo pusės

 
2016 11 08 14:40
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors Lietuva didžiuojasi Europos Sąjungoje (ES) pirmaujanti pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių, nemažai kur mūsų švietimo sistema šlubuoja. Pavyzdžiui, mūsų šalies mokinių skaitymo ir matematikos įgūdžiai prastesni už Bendrijos vidurkį, beveik penktadaliui šešiolikmečių trūksta pagrindinių žinių ir įgūdžių, neišspręstos aukštojo mokslo kokybės problemos.

Europos Komisijos (ES) paskelbtame Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje pastebima, kad Lietuvoje labai mažai 18–24 metų jaunuolių nėra baigę mokyklos – pernai metais šis rodiklis siekė 5,5 proc., kai ES vidurkis sudarė 11 proc. Vis dėlto švietimo sistemoje yra nemažai sričių, kur atsiliekame nuo kitų Europos valstybių. Kaip skelbiama biuletetyje, mūsų mokinių skaitymo ir matematikos įgūdžiai prastesni už ES vidurkį. Remiantis nacionalinių testų rezultatais, beveik penktadaliui šešiolikmečių trūksta pagrindinių žinių ir įgūdžių.

Lyginant su ES vidurkiu, dalyvavimas ankstyvojo ugdymo ir priežiūros programose nedidelis, nustatyta didelių skirtumų tarp miesto ir kaimo vietovių. Profesinį išsilavinimą tiek mokiniai, tiek tėvai Lietuvoje laiko nepatraukliu. Todėl EK akcentuoja būtinybę pagerinti profesinio rengimo ir mokymo kokybę, bendradarbiavimą su įmonėmis.

Nors Lietuvoje tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų 30–34 metų amžiaus grupėje skaičius yra didžiausias ES, vis dar neišspręsti uždaviniai, susiję su aukštojo mokslo kokybe ir inovacijų rezultatais, ypač su mokymo kokybe ir socialinių emocinių gebėjimų ugdymu, taip pat su praktiniu mokymu aukštojo mokslo programose. Nurodoma ir dar viena silpnoji mūsų šalies pusė – tik nedaug suaugusiųjų (5,8 proc.) dalyvauja mokymosi visą gyvenimą programose (ES vidurkis – 10,7 proc.).

Remiantis 2014 metų duomenimis, po trejus metus trukusio mažėjimo, viešosios išlaidos švietimui ES vėl ėmė didėti. ES mastu viešosios investicijos švietimo srityje didėjo po 1,1 proc. per metus. Šešiose šalyse: Bulgarijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Maltoje, Rumunijoje ir Slovakijoje išlaidos švietimui padidėjo daugiau negu 5 proc.. Tačiau dešimt valstybių narių, tarp kurių ir Lietuva, 2014 metais lyginant su 2013-aisiais šias išlaidas sumažino.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"