Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nuobodūs rinkimai – gera žinia Lietuvai

 
2017 09 21 14:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šį sekmadienį Vokietijoje vyksiančiuose parlamento rinkimuose didelių staigmenų nelaukiama. Lietuvoje taip pat tikimasi, jog esminių pokyčių nebus, juolab kad tai, kokią valdžią išsirinks vokiečiai, turės didelę įtaką ir mūsų šaliai.

Po nemažai nervų Europai kainavusių JAV ir Prancūzijos prezidentų bei Nyderlandų parlamento rinkimų Vokietijoje vyksiantys federaliniai rinkimai laikomi atokvėpiu. Prognozuojama, kad valdžią savo rankose ir ketvirtąją kadenciją išlaikys viena įtakingiausių pasaulio moterų kanclerė Angela Merkel.

Pasak Lietuvos politikų ir politologų, tai būtų labai gera žinia mūsų šaliai.

Tęs proeuropietišką kursą

Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas įdėmiai stebi rinkimų kampaniją Vokietijoje. „Susidaro įspūdis, kad kampanija nėra itin aštri. Partijos daugiau ar mažiau supranta situaciją. Man atrodo, kad jau net prasidėjo galimos būsimos koalicijos dėlionės. Numatomi penki variantai. Galima vadinamoji didžioji koalicija. Jeigu kitos dešiniosios partijos pasirodys geriau, nei prognozuojama, gali būti tik dešiniųjų koalicija. Gali būti ir kitų variantų, net ir koalicija be A. Merkel“, – pasakojo jis.

Vis dėlto G. Kirkilas mano, kad rinkimus greičiausiai laimės A. Merkel vadovaujami krikščionys demokratai. Parlamentaras svarsto, jog kanclerė į koaliciją stengsis pritraukti proeuropietiškų partijų. Pasak jo, esama nemažai priežasčių, kodėl šie rinkimai Vokietijoje ganėtinai nuobodūs. Šalis yra stabili, jos ekonomika auga, nedarbas – mažas. „Didelių socialinių ar kitokių priežasčių keisti dabartinę kanclerę patys vokiečiai, matyt, nemato. Dėl to ir rinkimai yra vangūs. Be to, vokiečių politikų mentalitetas kiek kitoks. Jie kalbasi konkrečiai, daugiau apie reikalus. Nors ir yra populistinių partijų, jos neturi tokio palaikymo kaip kai kuriose kitose šalyse“, – dėstė Seimo vicepirmininkas.

Tai, kad A. Merkel veikiausiai išlaikys valdžią, G. Kirkilo nuomone, yra gera naujiena Lietuvai. „Mums iš esmės gera žinia, kad Vokietija yra stabili ir toliau tęs proeuropietišką kursą. Manau, ir visais kitais klausimais, kurie mums yra aktualūs, pavyzdžiui, Rytų partnerystė, jie mums bus stiprūs partneriai. Jau nekalbu apie Europos saugumo ir gynybos politiką. Šiuo metu vokiečiai yra pagrindiniai mūsų partneriai NATO. Vokietijos stabilumo išsaugojimas ir sustiprinimas mums yra labai aktualus“, – pakartojo jis.

Laiko kumščius už krikdemus

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis irgi stebi rinkimų kampaniją Vokietijoje ir pažymi besitikintis, kad ši šalis taps mūsų vilčių forpostu. „Tvirtai tikiu, kad šįkart koalicija gali būti dar geresnė ir kad Vokietijoje turėsime dar daugiau draugų. Taip pat tikiu, kad sudėjus Vašingtono ir Berlyno strateginę jėgą visą transatlantinę šeimą nukreipsime į tas sritis, kurios, deja, kokius aštuonerius metus buvo apleistos. Visų pirma kalbu apie Europos Sąjungos (ES) ir NATO plėtros atgaivinimą. Nors kai kam tai ir atrodo romantiška, tvirtai tikiu, jog galime padaryti viską, kad trims šalims – Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai – vis dėlto uždegtume šviesą tunelio gale, konsoliduotume reformas ir sustabdytume Rusijos agresiją, kuri faktiškai įvyko būtent dėl to, jog 2008 metais, beje, ir Vokietijos bei Pranzūcijos iniciatyva, atsitraukėme nuo šitos politikos, parodėme savo silpnumą“, – aiškino parlamentaras.

Ž. Pavilionis laiko kumščius už Vokietijos krikdemus, linki jiems sulaukti kuo didesnės rinkėjų paramos ir tapti būsimosios koalicijos stuburu. „Nežinau, ar jiems reikės vaivorykštės koalicijos. Tačiau labai norėčiau, kad linija būtų kuo aiškesnė“, – dėstė jis.

Tai, kad parlamento rinkimų Vokietijoje baigtis negresia ypatingomis staigmenomis, anot Ž. Pavilionio, yra A. Merkel, sugebančios suprasti ir suvienyti skirtingas nuomones turinčius žmones, nuopelnas. Seimo narys prisiminė, jog kai pirmą kartą dar Valdo Adamkaus prezidentavimo laikais susitiko su Vokietijos kanclere, pajuto, kad ji mus gerai supranta.

Ž. Pavilionis tikisi, kad po rinkimų bus įtvirtintas tolesnis vokiečių karių buvimas Lietuvoje, tarptautiniame NATO batalione. Veikdama mūsų regione Vokietija, jo manymu, turi prisiminti tradicinę Hanzos dvasią. „Laukiu tokios Vokietijos ir matau, kad ji po truputį ateina. Tikiu, kad kartu Kremliaus agresiją sugebėsime išstumti iš teritorijų tų šalių, kurios siekia būti Europos šeimos narėmis“, – pabrėžė jis.

Intriga – koalicijos dėlionė

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas sutinka su tuo, kad federaliniuose rinkimuose Vokietijoje nėra didelės intrigos, nes jų favoritė yra gana aiški, kaip ir galimos koalicijos.

Žygimantas Pavilionis: „Tvirtai tikiu, kad Vokietijoje turėsime dar daugiau draugų.“

„Žinoma, gali įvykti visko, bet dominuojantis scenarijus yra tas, kad A. Merkel partija gaus daugiausia palaikymo ir vietų parlamente. Tačiau tikėtina, kad ji neturės absoliučios daugumos. Pagrindinis klausimas – su kuo bus sudaryta koalicija. Turbūt tai yra pagrindinė šių rinkimų intriga“, – dėstė politologas.

Anot R. Vilpišausko, tai, kad populistinėms ar radikalioms partijoms neprognozuojama didelė sėkmė, kitaip nei per rinkimus, anksčiau šiais metais vykusius Nyderlanduose ir Prancūzijoje, aiškinama pastarųjų 60 metų Vokietijos istorija.

„Tikėtina, kad tai yra svarbus veiksnys. Be to, pabrėžčiau, kad anksčiau apskritai nebuvo tokių partijų kaip „Alternatyva Vokietijai“. Tad jos atsiradimas ir tai, kad ji sulaukia tokios paramos, kaip kai kurios seniai veikiančios partijos, rodo, jog ir Vokietijoje yra kai kas pasikeitę. Tačiau ne tokiu mastu kaip Prancūzijoje ar Olandijoje“, – įvertino jis.

Gediminas Kirkilas: „Vokietijos stabilumo išsaugojimas ir sustiprinimas mums labai aktualus.“

R. Vilpišausko teigimu, rinkimai Vokietijoje mums yra svarbūs įvairiais atžvilgiais. Pirmiausia – saugumo, ypač turint mintyje, kad būtent Vokietija yra NATO šalis, vadovaujanti Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam batalionui. „Svarbus ir Vokietijos vaidmuo ES. Tikėtina, kad po šių rinkimų diskusijos apie ES reformą taps kur kas intensyvesnės. Lietuvai svarbu, kokiai pozicijai pritars Vokietijos valdantieji. Tikėtina, kad krikščionių demokratų pozicija Lietuvai būtų artimesnė nei socialdemokratų“, – kalbėjo politologas.

Europos garvežys

Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto irgi nemano, kad Vokietijos parlamento rinkimuose bus didelių staigmenų. Vis dėlto jis siūlo negirti dienos be vakaro. „A. Merkel populiarumas nesumenko ir yra gana stabilus. Reikia manyti, kad didelių siurprizų nebus. Tačiau laukdamas rinkimų visgi būčiau atsargus“, – sakė politologas.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Be to, anot A. Pukšto, liks intriga, ar krikdemams laimėjus rinkimus jiems pavyks vieniems formuoti vyriausybę, ar jiems reikės sudaryti koaliciją su kitomis politinėmis jėgomis – socialdemokratais, liberalais, „žaliaisiais“.

Politologas akcentuoja, kad Lietuvai, kaip ir kitoms Europos valstybėms, itin svarbu, kokią valdžią išsirinks vokiečiai. „Niekam ne paslaptis, kad Vokietija kartu su Prancūzija yra pagrindinis ES garvežys. Ypač dabar, kai Didžioji Britanija traukiasi iš ES, Vokietijai tenka labai didelė atsakomybė. Mums irgi labai svarbu, kas vyksta toje šalyje. Turėkime omenyje, kad kartais ES institucijos yra neveiklios ir neturi ryžto bei valios atsiradus tam tikroms iniciatyvoms, pavyzdžiui, Minsko susitarimams dėl konflikto Ukrainoje. Tuomet gelbsti Vokietija“, – pabrėžė A. Pukšto.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"