Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nuo partizanų nukentėjusio Dainiaus Kepenio draugo šeimos nariai – stribai

 
2017 11 15 11:14
Dainius Kepenis /
Dainius Kepenis / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prieš kelias dienas Dainius Kepenis savo facebook paskyroje pasidalino artimo asmens, Jurgio Lebriko istorija, esą jo šeimą sušaudė partizanai. Tokių asmenų Lietuvoje yra daug, tad reikia ne statyti paminklus partizanams, bet susitelkti ties susitaikymu ir atleidimu vieni kitiems.

Tačiau LŽ gavo informacijos iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyriausiojo specialisto Gintaro Šidlausko, kad minėto asmens, Jurgio Lebriko, giminaičiai buvę stribai.

Atminimo lenta Lebrikų šeimai / LGGRTC nuotrauka
Atminimo lenta Lebrikų šeimai / LGGRTC nuotrauka

„Seimo nario D. Kepenio miręs bičiulis Jurgis Lebrikas pastatė šeimos atminimui skirtą koplyčią, prie kurios pritvirtinta informatyvi atminimo lenta.

Koplyčia pastatyta Vaičių kaime, 6 km nuo Šilalės.

LGGRTC naudojamoje faktinių archyvinių duomenų laikmenoje Jonas Lebrikas, Stasio sūnus ir Kazimieras Lebrikas figūruoja kaip stribai, žuvę 1947 m., jų veiklos vietovė – Šilalės rajono Vaičių apylinkė. Duomenų šaltinis: kartoteka, sovietų saugumo operatyvinės bylos.

Atminimo lentoje įrašyti 1947 m. žuvusių Jono Lebriko ir Kazimiero Lebriko vardai bei pavardės sutampa su minėtos LGGRTC suvestinės laikmenos archyviniais duomenimis, sutampa ir žūties metai – 1947 m. Jono tėvas buvo Stasys, atminimo lentoje taip pat figūruoja Stanislovo Lebriko duomenys.

Atminimo lentoje pažymėta, kad nužudyti „ginkluotos gaujos“.

Tačiau stribai taip pat būdavo ginkluoti.

Pasitaikydavo, kad ginkluoto susirėmimo tarp Lietuvos partizanų ir sovietinio okupanto stribų metu, jeigu tai įvykdavo šalia stribų namų (sodybos), deja, žūdavo ir stribų šeimų nariai.“

LŽ pasiteiravus, ar partizanų bei stribų klausimais visais atvejais įmanoma archyviniais duomenimis surasti atsvarą šaltiniui „viena bobutė sakė“ ir patvirtinti tokių įvykių (ne)tikrumą, Gintaras Šidlauskas atsakė, kad „atlikus archyvinių ir kitokių duomenų paiešką, analizę ir ištyrimą, dažnai galima nustatyti, kaip buvo iš tikrųjų. Tačiau būna ir taip, kad buvusiame KGB archyve apie tą patį asmenį ar įvykį yra išlikę skirtingi ar net prieštaringi archyviniai duomenys.“

Dainiaus Kepenio pavardė pastarosiomis buvo itin intensyviai linksniuojama žiniasklaidoje būtent dėl šio nuomonės partizanų įamžinimo klausimu. Visuomenės dėmesį Seimo narys pritraukė pasidalinęs vaizdo įrašu, kuriame jis pasakoja savo žuvusio bičiulio šeimos, nukentėjusios nuo partizanų žiaurumo, istoriją. LŽ prieš kelias dienas pasidalino vaizdo įrašo turiniu.

Grįžtu namo iš metinių. Minėjome vieno seno pažįstamo mano, Jurgio Lebriko, mirties metines. Daug gero žmonės pasakoja apie Jurgį, apie jo šviesų atminimą, koks jis buvo nuostabus žmogus, kiek daug gero žmonėms padarė, kiek gražių žodžių buvo apie jį pasakyta. Bet mane sukrėtė viena žinia, kurios aš apie jį iki šiol nežinojau. Žemaitijoje vienam miestely Jurgis gimė. Ir atsitiko taip, kad pokario metais, keturiasdešimt septintieji metai. Sunku juos pavadinti, sakau, gal stribai – ne, sako miškiniai. Ten gi įvairūs buvo pavadinimai. Vieni stribai, kiti miškiniai, dar banditai. Nesvarbu, kad daugiau miškiniai. Ne daugiau, o tikrai miškiniai. Jie atįėjo ir iššaudė Jurgio tėvus, Jurgiui buvo vieni metai. Tėtį nušovė jo, mamą senelius. Mama buvo su septynių mėnesių kūdikiu. Jurgis jie pastatė ten koplyčią. Ir Jurgis tikrai niekuomet jiems nekerštavo. Bet dar kraupesnė mintis, naujiena ta, kad vat štai numirusiųjų minėjimo diena. Mes kasmet, kaip žinia, lapkričio pradžioje Visų Šventųjų diena, po to – Vėlinės, tai neša žmonės žvakutes. Prie koplyčios Jurgio šeimai iššaudytai dega žvakutės ir gėlės. Ir visiškai netoli, visiškai netoliese kapai tų banditų, kurie iššaudė jo šeimą. Irgi dega žvakutės, gėlės. Ateina Jurgis prisiminti savo artimųjų ir mato, kad banditų miškinių artimieji taip pat gedi tų. Vat koks jausmas, dabar visi mes šnekam apie kitais metais partizanų metus, partizanų. Daug pavadinimų, matot. vienu metu tai jie partizanai, tai paskui jie tampa miškiniai, tai paskui tampa stribai, tai paskui banditai. Tie patys lietuviai, įvairiausiam pavidale. Ir tą pačią dieną dega visiem žvakutės. Ir vat žmonės sugeba atleisti, bet negali žinoma užmiršti. Neieško kas ten kaip, kam atkeršyt, be t tiesiog negali užmiršti. Ir šita tragedija tvyro ore, bet metai jau paskelbti ko gero. Tai vat įsivaizduokite, kokia tragiška tauta, kaip sunku žmonėm susitaikyti su tuo, gyvent reikia, reikia vienas kitą mylėt, nes priešingu atveju nieko gero nebus. Nieko gero nebus. Vienintelis kelias – vienintelis kelias – atleisti, atleisti, jeigu įmanoma neužmiršti, tai neužmiršt.“

Minėta Lebrikų šeimai pastatyta koplyčia / LGGRTC nuotrauka
Minėta Lebrikų šeimai pastatyta koplyčia / LGGRTC nuotrauka

Vakar Seimo posėdžio metu svarstant projektą dėl 2018 metų paskelbimo partizano Adolfo Ramanausko – Vanago metais Dainius Kepenis ir toliau užsiėmė temos plėtote teigdamas, kad reikia paminklo ne partizanams, bet tautos susitaikymo ir atgailos paminklo, taigi tiek stribams, tiek partizanams.

Po tokio eksceso LŽ paklaustas, ką turėjo omenyje tokiu pasiūlymu, Seimo narys savo pasiūlymą pakomentavo šitaip: „Taip ir vadinasi – susitaikymo ir atgailos paminklas. Nes tokių pavyzdžių yra pasaulyje, vat ispanai tokį paminklą pasistatę, ten irgi buvo, žmonės žudė vieni kitus, tautiečiai. Tai susitaikykim ir mes taip pat. Ir aš nesakau, kad šiaip sau, o sakau, kad žmonės kenčia iki šiol daug metų ir jie ne vieni. Tai žinot, ką tai reiškia, kiek šeimų kasdien apie tai galvoja, tai gal geriau tą žaizdą užgydykim, susitaikymo ir atgailos paminklas, bet ne paminklas žudikams ar ką čia minėjot. Tai vat buvo du melagingi komentarai. Vat pažiūrėkit, ką reiškia nešvari politika, tą ir reiškia, kad pasakai viena ir čia pat tau primeta kita ir neduoda pasisakyti.“

Kadangi politikas pateikė paminklo Ispanijos pilietiniam karui pavyzdį, LŽ pasiteiravo, ar partizaninę rezistenciją bei jos slopinimą Seimo narys taip pat laiko pilietiniu karu. „Ne ne, aš nediskutuoju tais klausimais, aš tiesiog paimu vieną atvejį, kurį neseniai sutikau kaime, pamačiau kiek žmonių kankinasi dėl neteisybės“, – pasakojo D. Kepenis.

Seimo narys Arvydas Anušauskas taip pat spėjo atkreipti dėmesį į tai, kad asmenys, į kuriuos apeliavio Dainius Kepenis buvo stribai. „D. Kepenis susidvejino – rėžė kalbą apie partizanus naudodamasis 1989–1991 metų „Jedinstvos“ laikraštukų straipsniais ir kartu – pritarė A.Ramanausko-Vanago metų paskelbimui. Toks susidvejinimas rodo ne tik nenuoširdžią poziciją, tačiau ir mėginimą vėl manipuliuoti melagingais faktais. Štai monologe apie jam žinomus nužudytus „nekaltus žmones“ iš jo bičiulio Jurgio Lebriko šeimos, pamiršo paminėti vieną esminį faktą: Jonas, Stasys ir Kazimieras Lebrikai dokumentuose figūruoja kaip stribai, žuvę 1947 m., Šilalės rajono Vaičių apylinkėje. T.y. šie „beginkliai“ buvo gerai ginkluoti stribai. Galima suprasti, kodėl stribų artimieji nutyli šį faktą, bet kaip suprasti Seimo narį, kuris manipuliuodamas melaginga informacija pasiūlo statyti bendrą paminklą stribams ir partizanams?“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"