Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

NSGK išsiaiškino, kas esą kelia grėsmę valstybės saugumui

 
2018 05 30 18:22
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Koncerno „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės interesams, sąrangai ir nacionaliniam saugumui, teigiama parlamentinį tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadų projekte.

„Galima tokios veiklos pasekmė – fasadinė demokratija, kurioje valdo pinigai ir neformalūs įtakos tinklai“, – nurodoma trečiadienį svarstomose komiteto išvadose. Jas komitetas žada tvirtinti iki trečiadienio vakaro, vėliau dar turės svarstyti visas Seimas.

Projekte pažymima, kad kitų verslo grupių įtaka politiniuose sluoksniuose nepasiekė tokio masto, jų kontroliuojamos žiniasklaidos priemonių įtaka liko menkesnė, daugelio jų vykdyta veikla nebuvo tokia agresyvi.

„Iš kelių asmenų suformuota, iš anksto susitarusių asmenų grupė ilgą laiką vykdė veiklą, kuri iš esmės atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius, ir naudojo ir tebenaudoja koncerno infrastruktūrą ir lėšas savo teisei priešingos veikos priedangą“, – apie koncerną „MG Baltic“ teigiama Seimo NSGK išvadų projekte.

„Įsteigus su koncerno „MG Baltic“ vadovais artimai susijusią politinę partiją – Lietuvos liberalų sąjūdį, – per mažiau nei dešimt metų koncernas „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe. Tai lėmė valdomo turto dydis; platus verslo interesų spektras; įtakingos žiniasklaidos grupės kontrolė; artimi ryšiai su politine sistema ir įtaka kai kurioms politinėms partijoms bei ryšių ir įtakos išnaudojimas priimant politinius sprendimus savo verslo plėtrai“, – rašoma komiteto išvadose.

Seimo komitetas nuo praėjusių metų spalio atliko parlamentinį tyrimą dėl verslo grupių įtakos politiniams procesams bei sprendimų priėmėjams. Dalis komitetui pateiktos Valstybės saugumo departamento (VSD) išslaptintos medžiagos jau buvo skelbta žiniasklaidoje. Parlamentinio tyrimo išvados daugiausia ir grindžiamos VSD, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacija.

VSD komitetui pateiktoje informacijoje koncernas „MG Baltic“ įvardytas kaip „oligarchinė struktūra“, kurios aprėptis plačiausia ir tikslai ambicingiausi politinių procesų atžvilgiu.

Ilgalaikė strategija padėjo krautis įtaką ir turtus

Išvadų projekte nurodoma, kad reikšminga verslo sėkmė ir įtakos plėtra koncerną „MG Baltic“ pradėjo lydėti po to, kai pastarojo vadovai sukūrė ilgalaikio veikimo strategiją, joje numatę svarbiausius taikinius ir siekius.

2006-aisiais įsikūrus Liberalų sąjūdžiui, kurio vairą ilgainiui perėmė Eligijus Masiulis, koncernas dar labiau plėtė savo įtakas, kurios padėjo laimėti milijoninius valstybės institucijų bei įmonių pirkimus viešuosius pirkimus.

„Tam tikros valstybės institucijos galėjo būti de facto užvaldytos“, – rašoma dokumento projekte.

Jame nurodoma, kad darydamas spaudimą valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei koncernas „MG Baltic“ pasiekė, kad 2009–2013 metais jo įmonė „Mitnija“ su partnere „Kauno tiltais“ laimėjo geležinkelių organizuotų rangos darbų pirkimo konkursų už daugiau kaip 1 mlrd. litų (apie 300 mln. eurų).

Pasibaigus didelės vertės infrastruktūros projektams geležinkeliuose koncernas ėmė domėtis Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomais kelių statybos konkursais. „MG Baltic“ ir „Kauno tiltų“ vadovai net tarėsi dėl nuolatinio neteisėto atlyginimo mokėjimo tuometiniam Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojui Daiviui Zabulioniui, kad jis proteguotų šias bendroves.

Koncerną taip pat domino Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojami projektai. NSGK duomenimis, nuo 2009-ųjų balandžio iki 2016-ųjų vidurio „Mitinija“ su partneriais laimėjo 33 universitetų ir sveikatos priežiūros įstaigų skelbtus viešuosius pirkimus už 100 mln. eurų.

Anot svarstomų išvadų, „MG Baltic“ atstovai aktyviai veikė siekdami įgyti įtaką sprendžiant klausimus, susijusius su valstybės lėšomis finansuojamais didelės apimties ir vertės informacinių technologijų projektais, įgyvendinamais Registrų centre, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Bendrosios pagalbos centre. Koncerno atstovai taip pat esą neskaidriai darė įtaką valstybės institucijų sprendimams, susijusiems su Ūkio ministerijos kuruojamais ir ES lėšomis finansuojamais investiciniais projektais.

Padėjo „VP Market“

Seimo komitetas projekte pažymi, kad 2007–2014 metais „MG Baltic“ protegavo tuometinį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininką Modestą Kaseliauską. Koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio nurodymu rengtos neigiamos publikacijos apie jo oponentus.

Nurodoma, kad „MB Baltic“, pasinaudodamas savo įtaka VMI, padėjo kitai stambiai verslo grupei „VP Market“ išvengti mokesčių už milijonus eurų.

2015 metų rugpjūtį tarpininkaujant žurnalistui Tomui Dapkui surengtas R. Kurlianskio ir tuometinio VMI vadovo Dainoro Bradausko susitikimas aptarti mokesčių inspektorių atliekamą „VP Market“ įmonių mokestinę analizę. Per susitikimą neva sutarta, kad VMI vadovas „pakuruos „VP Market“ įmonių grupės mokestinės analizės eigą, o jos rezultatus perduos „MG Baltic“ atstovui R. Kurlianskiui, kuris savo ruožtu informuos „VP Market“ atstovę“.

Be to, „VP Market“ naudojosi ir kitomis „MG Baltic“ paslaugomis – per koncerno valdomas žiniasklaidos priemones skleidė neigiamo pobūdžio informaciją apie buvusį generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį. Jis laikinai vadovavo Generalinei prokuratūrai, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl „VP Market“ vadovų veiklos.

Komiteto duomenimis, už šias paslaugas „VP Market“ atsilygino didelėmis nuolaidomis „MG Baltic“ valdomai bendrovei „Mineraliniai vandenys“ prekiauti prekybos centruose „Maxima“.

Ryšiai su teisėsauga ir buvusiais Rusijos spec. tarnybų pareigūnais

Išvadų projekte teigiama, kad „MG Baltic“ rinko informaciją, kas vyksta Generalinėje prokuratūroje ir kitose teisėsaugos institucijose.

Koncernas įdarbino ir kelis teisėsaugoje darbą baigusius pareigūnus: buvusį Interpolo vadovą Lietuvoje Aurelijų Racevičių, buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūną Nerijų Zuloną, buvusį Vilniaus apygardos prokuratūros vadovą Ramutį Jancevičių.

Koncerno atstovai esą palaikė kontaktus ir su tuometiniu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru Kęstučiu Betingiu. Tuo metu šioje prokuratūroje tirta byla dėl buvusio „Mitnijos“ savininko Antano Gureckio veiklos. Iš šio verslininko „MG Baltic“ įsigijo įmonės akcijas. „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonėse dirbantis žurnalistas Tomas Dapkus, kaip pažymima dokumento projekte, palaikė nuolatinį kontaktą su buvusiu Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vadovu Raimondu Petrausku.

Svarstomoje išvadoje taip pat konstatuojama, kad „MG Baltic“ atstovai palaiko artimus ryšius su buvusiais Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų pareigūnais, kurie atstovauja Lietuvos geopolitinę kryptį siekiančios pakeisti Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ interesams.

„Komitetas turi duomenų, kad „Rosatom“ ir koncernas „MG Baltic“ turi bendrą tikslą gauti itin stambius ilgalaikius užsakymus, susijusius su Ignalinos AE uždarymu“, – nurodoma projekte.

Seimo komiteto tyrimo išvadų projekte taip pat pažymima, kad siekdamas savo tikslų „MG Baltic“ rinko konfidencialius duomenis ar kompromituojančią informaciją apie politikus, ministrus, tarnautojus, pareigūnus, partijas, papirkinėjo, manipuliavo informacija. Tam naudojo ir savo valdomas žiniasklaidos priemones.

NSGK teigimu, vienas iš koncerno veiklos krypčių buvo ir tebėra sisteminės neteisėtos įtakos darymas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"