Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Niekas nenori būti teisingumo ministru

 
2018 04 08 10:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mėnesį trunkančios teisingumo ministro paieškos tik patvirtina opozicijos įtarimus, kad norinčių dirbti „valstiečių“ deleguoto premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje nėra daug. Valdantieji padėties nedramatizuoja ir tikina, kad svarbiausia – ne paieškų trukmė, o kandidato tinkamumas.

Teisingumo ministerijos vadovo kėdė liko tuščia kovo 9-ąją atsistatydinus Mildai Vainiutei. Į ministrus ją buvo delegavusi tuomet valdančiajai koalicijai priklausiusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Jai skilus susikūrusi nauja Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), likusi valdančiųjų valtyje, ėmė ieškoti M. Vainiutei pakaitalo. Anot S. Skvernelio patarėjo Skirmanto Malinausko, paieškos vis dar vyksta. „Premjeras įvardijo, kad yra konkretus kandidatas, kandidatūra svarstoma. Bet kol nėra galutinio sprendimo, kandidatas nebus atskleistas“, – „Lietuvos žinioms“ vakar sakė S. Malinauskas. Premjeras prieš savaitę buvo užsiminęs, kad galimus kandidatus į ministro pareigas atgraso nenoras veltis į politiką ir per mažas atlyginimas.

Premjeras Saulius Skvernelis kol kas neatskleidžia, kas yra kandidatas į teisingumo ministrus.

Teisingumo ministrą šiuo metu pavaduoja Vidaus reikalų ministerijos vadovas Eimutis Misiūnas.

Nemato reikalo skubėti

„Visaip būna“, – paklaustas, kodėl užtruko ministro skyrimas, sakė LSDDP lyderis ir Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas. Jo žodžiais, partija premjerui buvo pateikusi tris kandidatus, šiuo metu sustota prie vieno. G. Kirkilas mano, kad apie savo pasirinkimą Vyriausybės vadovas turėtų pranešti artimiausiu metu. „Bent per šį mėnesį klausimas bus išspręstas“, – tikino jis. Anot G. Kirkilo, Teisingumo ministerijai keliami sudėtingi uždaviniai, todėl ne taip lengva rasti juos spręsti pasiryžusius žmones. „Reikia, kad ministras būtų ne tik teisininkas, bet ir geras politikas, administratorius. Reikalavimai rimti“, – tikino politikas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė dėl užsitęsusio proceso taip pat nemato pagrindo panikuoti. „Geriau ilgesnės paieškos, bet geresnis rezultatas negu trumpos paieškos ir ne visai vykęs rezultatas“, – teigė parlamentarė. Jos nuomone, ministerijos vadovas turėtų būti ne tik politikas, bet ir puikus vadybininkas. „Situacija ministerijoje tikrai nelengva. Kalėjimų departamento problemos – sisteminės, todėl reikės vadybinio požiūrio, ne tik teisininko ar politiko įgūdžių“, – tvirtino A. Širinskienė.

Rimti kandidatai atsisakė

TTK vicepirmininko konservatoriaus Stasio Šedbaro akimis, situacija nenormali, kai tiek laiko vienam ministrui reikia dirbti už du. „Tikrai žinau, kad į šį postą buvo kalbinamas ne vienas garbingas teisininkas. Tačiau jie tiesiai šviesiai sakė, kad dirbti tokioje komandoje nenori, nes nesupranta, ar Vyriausybė turi Seimo palaikymą, ar ne, nesupranta, kas yra tikrasis lyderis – premjeras ar partijos vadovas. Žmonės rimtai galvoja apie karjeros perspektyvas, svarsto, ar tas biografijos faktas bus vertybė, dėl kurios verta dirbti šioje Vyriausybėje. Todėl ministras pirmininkas turi tikrai didelį galvos skausmą“, – teigė jis. S. Šedbaras nemano, kad kandidatų nenorą užimti ministro kėdę lemia per mažas atlyginimas. Pasak jo, ministro uždarbis „su visais papildomais dalykais“ pranoksta Seimo nario algą. „Profesorius ar advokatas turi įdėti daug pastangų, kad gautų tokį atlyginimą, kokį gauna ministras“, – pabrėžė konservatorius.

Naujajam ministrui S. Šedbaras linkėtų susigrąžinti tai, kas iš Teisingumo ministerijos buvo „nepagrįstai atimta“, – Registrų centrą (pernai jis perėjo Susisiekimo ministerijos žinion). „Teisiniu požiūriu Registrų centras yra Teisingumo ministerijos įmonė. Tai yra notarų, antstolių įrankis“, – tvirtino parlamentaras. Jo nuomone, reikalingas stiprus ministras, kuris galėtų kelti sąlygas dėl deramos ministerijos vietos, būtinybės su ja derinti teisės aktų projektus. „Kai iš ministerijos atimti svarbūs įrankiai, galimi kandidatai ir galvoja – o ką aš ten veiksiu?“ – sakė S. Šedbaras.

Nėra konkurencijos

Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės teigimu, Lietuvoje nėra konkurencijos dėl ministrų portfelių, kandidatus tenka įkalbinėti. Todėl dažniausiai pasirenkami ne geriausi vadovai, o „mažiausia blogybė“. „Tai, kad ministro portfeliai tapo nepatrauklūs, yra mūsų politinės sistemos problema. Todėl ministrų kabinetuose tikrų profesionalų beveik neturime. O kai jų nėra, tokia ir politika“, – dėstė politologė. Anot jos, LSDDP teisingumo ministro paieškos gera proga įrodyti, kad ši partija gali galvoti apie profesionalų valstybės valdymą. „Tai lyg lakmuso popierėlis, parodysiantis, kas iš tiesų yra LSDDP. Jeigu jos pasiūlytas kandidatas bus silpnas, vargu ar galėsime kalbėti apie partijos rimtumą“, – aiškino R. Urbonaitė.

Tapti teisingumo ministru rimti kandidatai atsisako, nes supranta veiklos sudėtingumą. „Tai žvėriškai sunkus darbas. Dirbdamas nesi garantuotas, kad pasieksi rezultatą. Nemažai politinių intrigų, spaudimo ne tik iš politikų. Priimti sprendimus – komplikuotas reikalas“, – sakė politologė.

Partinė galvosopė

Teisingumo ministro postas socialdemokratų galvasopė buvo nuo pat Vyriausybės formavimo 2016-ųjų gruodį. Iš pradžių kaip galimi kandidatai minėti Darius Petrošius ir Julius Sabatauskas. Tačiau vienas savo kandidatūrą atsiėmė, o kitas netiko partneriams „valstiečiams“. Pagaliau ministru patvirtinus Julių Pagojų, kilo skandalas dėl jo vairavimo išgėrus. J. Pagojui pasitraukus savo noru, buvo pasirinkta M. Vainiutė. Praėjus pusantrų metų ji iš posto pasitraukė po prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos. Šalies vadovė pareiškė, kad ministrė nesusidoroja su pareigomis ir demonstruoja politinį neįgalumą. Taip prezidentė reagavo į Teisingumo ministerijos darbuotojos Rasos Kazėnienės pranešimą, kad teisingumo viceministras Raimondas Bakšys, girdint ministrei, priešinosi iniciatyvai kreiptis į teisėsaugą dėl Pravieniškių pataisos namų audito metu surinktos medžiagos. R. Bakšys kaltinimus neigė, bet atsistatydino.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"