Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nidoje - antrasis Kryžių kalnas

 
2011 05 14 0:00
Ant Parnidžio kopos daugėja iš šakelių ir pagaliukų pagamintų kryželių.<br>Romos Balsienės (ELTA) nuotrauka
Ant Parnidžio kopos daugėja iš šakelių ir pagaliukų pagamintų kryželių.
Romos Balsienės (ELTA) nuotrauka

Lietuva netrukus turės antrąjį Kryžių kalną. Ne bet kur, o Nidoje, ant gražiosios Parnidžio kopos, daugėja tikinčiųjų rankomis statomų kryželių.

Jau ne vienus metus iš vėjo ir smėlio nugludintų, vytelėmis surištų pagaliukų pagaminti ir čia pat į smėlį susmaigstyti įvairaus dydžio kryželiai glumina kai kuriuos ant Parnidžio kopos užkopusius Kuršių nerijos svečius. "Juk turime vieną Kryžių kalną, kam reikalingas antras?" - piktinasi vieni.

"Čia juk taip gražu, užkopusieji ant kopos pajunta itin artimą ryšį su gamta ir Dievu. Tad nenuostabu, kad atsidėkodami už apvalytą sielą žmonės dirbdina kryželius, kuriuos įsmeigia į smėlį ir palieka", - teisina kiti.

Kryžiams leista būti

Net ir Neringos savivaldybės bei Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovai nemato nieko smerktina. Direkcijos valdininkai į medinius kryželius žiūri pagarbiai ir nesiryžta jų naikinti. Kurorto savivaldybės administracija toje vietoje negali savivaliauti, nes Parnidžio kopos priežiūra priskiriama KNNP direkcijos kompetencijai.

Kaip paaiškėjo, šios institucijos vadovai nenori pyktis su Dievu, tad Kryžių kalnelis prie Parnidžio kopos pamažu plečiasi. "Šis reiškinys susijęs su religija, o tai labai jautri tema. Kaip žmogus aš turiu savo nuomonę, tačiau kaip valstybės tarnautoja sakau, kad tie kryželiai kraštovaizdžio nedarko. Kita vertus, bet kokia, net ir mažiausia, mūsų reakcija sukeltų žmonių nepasitenkinimą", - LŽ sakė KNNP direkcijos direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.

Ji patikino, kad įsmeigti kryžiai nėra ir nebus naikinami. Tačiau nuvirtusieji ir tapusieji šiukšlėmis paprasčiausiai nurenkami ir išvežami.

"Lietuviams būdingas Kryžių kalno sindromas. Galbūt reikėtų atsiklausti visuomenės ir sužinoti nuomonę apie tai, kaip mums elgtis?" - svarstė L.Dikšaitė. Esą tik patys žmonės galėtų pasakyti, leisti, kad Parnidžio kopa taptų antruoju Kryžių kalnu ar ne.

Pirmasis atsirado seniai

Savadarbius kryželius poilsiautojai smeigia ant smėlio kalvelės greta nuvirtusio didelio medinio kryžiaus. Šis kryžius Parnidžio kopos papėdėje buvo pastatytas prieš du dešimtmečius ir skirtas skulptoriaus Rimanto Dauginčio atminimui. Kretingos rajone gimęs menininkas 1990-ųjų gegužę susidegino Vengrijoje. Taip jis protestavo prieš sovietinį režimą Lietuvoje. Tačiau net ne visi neringiškiai gerai nežino, koks tai kryžius ir kam jis skirtas.

Kuršių nerija šimtus metų buvo evangeliškas kraštas, o šio tikėjimo atstovams būdingas santūrumas, kryžių viešose vietose jie nestato.

"Tačiau laikai pasikeitė, dabar dauguma Kuršių nerijos gyventojų yra katalikai. Todėl manau, kad kryžių atsiradimas šiame krašte natūralus reiškinys, ne primesta svetimybė", - LŽ sakė L.Dikšaitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"