Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Neteisėtas praturtėjimas: atsakomybės svertas neveikia

 
2018 08 31 9:20
Šiuo metu FNTT atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo. /
Šiuo metu FNTT atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Nors puoselėta daug lūkesčių dėl prieš aštuonerius metus įtvirtintos baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą, kai kurie politikai konstatuoja, kad ši teisės norma iš esmės neveikia. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) kreipėsi į valstybės institucijas ir paprašė pateikti informaciją, kokia situacija yra susiklosčiusi tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus.

2010 metais Baudžiamajame kodekse (BK) buvo numatyta atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą. Fiziniams ir juridiniams asmenimis, kurie nuosavybės teise turi brangesnį negu 500 bazinių socialinių išmokų (19 tūkst. eurų) vertės turtą, bet jo įsigijimo negali pagrįsti teisėtais šaltiniais, gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Šiuo metu FNTT atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo.

Tačiau, kaip rodo kai kurių valstybės institucijų duomenys, teisėsaugos akiratyje dėl galimo neteisėto praturtėjimo atsidūrusių asmenų pastaraisiais metais mažėja. Pateikiamos kelios to priežastys.

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), Specialiųjų tyrimų tarnybą bei Teisingumo ministeriją ir paprašė iki rugsėjo pabaigos pateikti išsamią statistinę ir kitokią informaciją, susijusią su BK straipsnio dėl neteisėto praturtėjimo taikymu, taip pat ikiteisminę ir bylų nagrinėjimo teismuose analizę, nurodant priežastis, trukdančias veiksmingai taikyti minėtą teisės normą. Raginama pateikti ir gerosios praktikos pavyzdžių bei pasiūlymų, kaip tobulinti sistemą.

„Visi dėjome daug vilčių į tą BK pataisą ir tikėjome, kad ji atgrasys korupcionierius ir užtikrins tinkamą atpildą tiems, kurie apvaginėja mus visus. Ši norma perėjo Konstitucinio Teismo (KT) filtrą. Nepaisant lūkesčių, tas BK straipsnis, manau, pateko tarp „mirusių teisės normų“ – neturime sėkmės istorijų apie tai, kad koks nors stambiosios korupcijos dalyvis būtų netekęs savo turto, atsakęs už neteisėtą praturtėjimą“, – sakė V. Bakas.

Teiks pasiūlymus

V. Bako nuomone, BK numatyta atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą yra viena svarbiausių priemonių apsaugant valstybę nuo tų, kurie kapitalą kraunasi iš korupcinio pobūdžio veikų. Todėl reikia išnagrinėti pastarųjų aštuonerių metų patirtį, kaip minėtas BK straipsnis taikomas praktikoje. „Turime puikų įrankį. Mus domina, kaip jis veikia, kokią vertę sukūrė valstybei per aštuonerius metus, kaip galbūt galime jį tobulinti“, – aiškino jis.

Seimo NSGK atliktas parlamentinis tyrimas dėl politikų ir verslo ryšių, anot V. Bako, atskleidė tam tikrus galios centrus, kurie dalį kapitalo kraunasi per korupciją, šantažavimą, valstybės tarnautojus, politikus, tarnavusius siauriems verslo interesams, valstybės įmonių vadovus, sudarydavusius išskirtines sąlygas atskiroms grupėms ir panašiai. „Tačiau nematome atsakomybės. Žinoma, turime vieną korupcijos bylą, bet neturime bylų dėl neteisėto praturtėjimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ta norma taikoma ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims“, – pabrėžė parlamentaras.

Sulaukęs prašomos informacijos iš atsakingų institucijų, Seimo NSGK atliks jos analizę, paskui gali rengti klausymus, suformuluos pasiūlymus, kaip tobulinti sistemą. „Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, bet šiokį tokį planą, sprendimų viziją turiu. Gavęs informaciją dar norėčiau pasitikslinti, ar mano įžvalgos yra teisingos, ir tuomet tikrai pateiksiu komitetui savo pasiūlymus“, – pasakojo V. Bakas.

Akiratyje – keliasdešimt milijonų eurų

Generalinė prokuratūra šiuo metu renka ir sistemina Seimo NSGK prašytą informaciją. Tikslius duomenis institucija žada pateikti rugsėjo pabaigoje.

Kaip aiškino VMI atstovai, siekdama efektyviai kontroliuoti vengimą deklaruoti visas pajamas, registruoti vykdomą veiklą bei mokėti mokesčius, institucija vykdo gyventojų pajamų ir turto įsigijimo šaltinių apmokestinimo kontrolę, daugiausia dėmesio skiria neregistruotos bei nelegalios veiklos pajamų, taip pat galimo neteisėto praturtėjimo atvejams nustatyti.

Vytautas Bakas: "Tas BK straipsnis, manau, pateko tarp „mirusių teisės normų“ - neturime sėkmės istorijų apie tai, kad koks nors stambiosios korupcijos dalyvis būtų atsakęs už neteisėtą praturtėjimą.“
Vytautas Bakas: "Tas BK straipsnis, manau, pateko tarp „mirusių teisės normų“ - neturime sėkmės istorijų apie tai, kad koks nors stambiosios korupcijos dalyvis būtų atsakęs už neteisėtą praturtėjimą.“

Atvejų, kai asmenys turi turto už daugiau nei 19 tūkst. eurų, bet jo įsigijimo negali pagrįsti teisėtais šaltiniais, nustatymas esą yra vienas VMI veiklos prioritetų. „Vykdomų mokestinių tyrimų ir patikrinimų metu nustačius, kad asmens turtas neatitinka jo gautų bei mokesčių įstatymų nustatyta tvarka apmokestintų pajamų, ir šis skirtumas viršija 19 tūkst. eurų, surinkta informacija, duomenys yra perduodami atitinkamoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms“, – teigė VMI atstovai.

Pasak VMI, nuo 2011 metų iki praėjusių metų pabaigos nustatyta 410 neteisėto praturtėjimo atvejų. Pavyzdžiui, 2011-aisiais nustatyti 97 asmenys, 2012 metais – 104, 2013-aisiais – 93, 2014 metais – 61, 2015 metais 27, užpernai – 10, o pernai – 18 asmenų. Iš viso nustatyta turto, kurio įsigijimui pagrįsti galbūt trūksta teisėtų pajamų, vertė yra 56,6 mln. eurų.

„VMI 2018 metų pirmąjį ketvirtį teisėsaugos institucijoms dėl galbūt neteisėto praturtėjimo perdavė informaciją apie 7 asmenis, nustatyta 0,4 mln. eurų vertės turto, kurio įsigijimui pagrįsti galbūt trūksta teisėtų pajamų“, – informavo VMI.

Pokyčiai po teismo nutarties

Mokesčių administratorius gyventojų pajamų apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo kontrolės veiksmų metu nustatęs faktą, kad asmuo patyrė išlaidų, kurių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis ar neapmokestinamosiomis pajamomis, taip pat asmenų veiksmuose nustačius BK straipsnio „Neteisėtas praturtėjimas“ numatytos nusikalstamos veikos požymius ir perdavus informaciją teisėsaugos institucijoms, apmokestinamųjų pajamų bazei nustatyti taiko specialias Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas.

„Kaip matyti iš pateiktų duomenų, tokių asmenų skaičius kelerius pastaruosius metus gerokai mažėjo, nes 2014 metų balandžio mėnesį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija priėmė nutartį, kuria buvo paaiškintas BK 189(1) straipsnio taikymas. Nutartyje konstatuojama, kad savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Nagrinėjama norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, kai yra pagrindas manyti, jog turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus“, – aiškino VMI atstovai.

Iki minėtos nutarties medžiagą dėl galimo neteisėto praturtėjimo apskričių VMI perduodavo teisėsaugos institucijoms visais atvejais, nustačius, kad asmenų išlaidos turtui įsigyti viršija pajamas daugiau nei 19 tūkst. eurų. Nuo 2014 metų balandžio intensyviau bendradarbiaujama su teisėsaugos institucijomis iki medžiagos perdavimo, t. y. dėl galimo neteisėto praturtėjimo teisėsaugai pranešama tik apie tokius atvejus, kai turima informacijos apie galbūt neteisėtą pajamų, iš kurių įsigytas turtas, kilmę. „Apskrities VMI dar prieš perduodama informaciją teisėsaugos institucijoms susiderina, dėl kurių atvejų teisėsauga turi papildomos informacijos ir kurie atvejai atitinka BK 189(1) straipsnio taikymo sąlygas“, – tikino VMI atstovai.

Abejonės – kaltinamojo naudai

Pagal požymius nusikaltimo, apibrėžto BK straipsnyje dėl neteisėto praturtėjimo, FNTT 2015–2018 metų laikotarpiu baigė 66 ikiteisminius tyrimus. Iš jų 13 buvo perduoti teismui, o 52 ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Šiuo metu FNTT atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo.

Kaip teigė FNTT atstovai, 2017 metų kovą KT priėmė itin svarbų nutarimą, kuriame pažymėjo, kad BK 189(1) straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas taikomas tik tuomet, kai didesnės nei 19 tūkst. eurų vertės turtą asmuo nuosavybes teise įgijo ne anksčiau kaip 2010 metų gruodžio 11 dieną. Jeigu asmuo tokį turtą įgijo iki straipsnio įsigaliojimo, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėto praturtėjimo.

„Taip pat KT nutarimu pažymėta nekaltumo prezumpcijos ir įrodinėjimo naštos svarba. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymo persekiojimo perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai“, – aiškino FTT atstovai.

Vertinant neteisėto praturtėjimo tyrimų problematiką, 2014 ir 2015 metais FNTT inicijavo Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, kuriais įtvirtinti konkretūs atvejai ir sumos, kai sandorio forma yra tik notarinė. „FNTT, atsižvelgdama į praėjusių metų kovo mėnesio KT nutarime pateiktas nuostatas, pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus dėl minėto BK straipsnio koregavimo. Pavyzdžiui, siūloma įtvirtinti papildomą alternatyvią veiką – įgijimą“, – informavo FNTT.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"