Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nesutariama ir dėl nužudytų ministrų įamžinimo

 
2017 10 29 12:00
2012-ųjų lapkritį patriotinės organizacijos surengė minėjimą sušaudytiems tarpukario ministrams pagerbti.
2012-ųjų lapkritį patriotinės organizacijos surengė minėjimą sušaudytiems tarpukario ministrams pagerbti. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba, iškėlusi idėją pastatyti sostinėje paminklą sovietų nužudytiems tarpukario Lietuvos ministrams ir gavusi tam Vyriausybės pritarimą, nerimauja, kad Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį pasitiksime taip ir neįamžinę šių asmenybių, dirbusių mūsų valstybei.

Kreipimesi į šalies vadovus, Lietuvos vyskupus, Seimo ir Vyriausybės narius, Pasaulio lietuvių bendruomenę, pasirašytame Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos narių, reiškiamas susirūpinimas dėl sovietų išžudytų tarpukario Lietuvos ministrų įamžinimo. Nuogąstaujama, kad likus mažiau nei keturiems mėnesiams iki Lietuvai ypač svarbaus įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 100-mečio minėjimo, sostinėje paminklo ministrams, tarp kurių – ir dalis šio dokumento autorių, ne tik nestatoma, bet net ir nesutariama dėl vietos, kur jis turėtų būti.

Sąjūdžio žmonės sunerimę

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas ir atsakingasis sekretorius Algimantas Budriūnas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog kreiptis į šalies vadovybę, politikus, Bažnyčios ir visuomenės atstovus paskatino nerimas dėl to, kad mūsų šalyje galbūt taip ir nebus laiku bei deramai pagerbti okupantų nužudyti tarpukario Lietuvos ministrai. Jis pabrėžė, jog paminklą Lietuvai dirbusiems ir už tai galvas padėjusiems valstybės vyrams inicijavo būtent Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius. „Dabar girdime, kad paminklus nužudytiems ministrams svarstoma statyti ir Kaune, ir Ukmergės rajone. Tačiau siekiame įamžinti juos būtent Lietuvos sostinėje“, – sakė A. Budriūnas.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius norėtų, kad minėtas paminklas būtų pastatytas Vinco Kudirkos aikštėje, kurioje šiuo metu dirba ministrų kabinetas. „Tam pritarė ir pati Vyriausybė. Tačiau neseniai sužinojome, jog paminklas nužudytiems ministrams, kaip pareiškė Vilniaus merijos atstovai, turėtų būti statomas prie prezidentūros“, – piktinosi A. Budriūnas.

Savivaldybės nuosprendis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė pasakojo, kad LGGRTC užsibrėžęs nužudytus tarpukario ministrus įamžinti dviejose vietose. „Siekiame, jog vienas toks atminimo ženklas atsirastų Kauno karo muziejaus sodelyje, o kitas – Vilniaus V. Kudirkos aikštėje, t. y. ten, kur siūlė statyti paminklą Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus tarybos nariai“, – aiškino G. Jakubonienė. Anot Memorialinio departamento vadovės, dėl paminklo Kaune nekyla jokių kliūčių, tačiau Vilniaus miesto tarybos suburta Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija pasiūlė jį statyti Simono Daukanto aikštėje.

Abiejų paminklų autorius – LGGRTC Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus skulptorius Jonas Jagėla. Iš Vyriausybės programos tam numatoma skirti 32 tūkst.eurų. „Vilniaus savivaldybės komisijos, kuri prižiūri paminklų ir atminimo lentų kūrimą bei jų statymą, nurodymu šis skulptorius jau yra pateikęs net du V. Kudirkos aikštėje siekiamo pastatyti paminklo variantus“, – tvirtino G. Jakubonienė. Vilniaus miesto tarybos komisijos pasiūlymą ji pavadino akibrokštu. „Su S. Daukanto aikšte toks paminklas istoriškai nesusijęs. Kita vertus, menininkas juk pritaiko savo darbą konkrečiai vietai. Jau nebėra ir laiko kurti monumentą kitai erdvei“, – teigė LGGRTC Memorialinio departamento vadovė.

Nepatiko pats paminklas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos pirmininko pavaduotojas Darius Kuolys „Lietuvos žinioms“ pažymėjo, kad šioje komisijoje dirba istorikai, menotyrininkai, architektai, skulptoriai, dailininkai. Jie, susipažinę su J. Jagėlos paminklo nužudytiems ministrams maketu, pareiškė manantys, jog tokiu atminimo ženklu žuvusieji nebūtų deramai pagerbti. Pasak D. Kuolio, skulptorius J. Jagėla iš pradžių V. Kudirkos aikštėje siūlė statyti kenotafą – antkapinį paminklą, skirtą mirusiesiems, kurių palaidojimo vieta nėra žinoma. „Komisijai tai pasirodė nepriimtina. Skulptorius ieškojo kito sprendimo ir pasiūlė nužudytuosius įamžinti ant grindinio, vedančio į Vyriausybės rūmus, – iškalti ten jų pavardes“, – pasakojo D. Kuolys. Tačiau ir ši idėja komisijos nariams buvo nepriimtina. Todėl ministrų atminimui įamžinti nuspręsta ieškoti kitos vietos.

Kreiptasi ir į Seimo Laisvės kovų komisiją. Jos pirmininkas Juozas Olekas patikino, jog buvo išklausyta ir paminklo statymo iniciatorių, ir sukurtą paminklą sukritikavusios Vilniaus miesto savivaldybės komisijos, ir paties kūrinio autoriaus, ir LGGRTC vadovybės nuomonė. Parlamentaras pabrėžė, kad dėl paminklo idėjos galima ginčytis metų metus, tačiau šiuo metu, rengiantis mūsų valstybės jubiliejui, būtina paskubėti. „Todėl Seimo Laisvės kovų komisija nusprendė į V. Kudirkos aikštę sukviesti visas suinteresuotas šalis. Visi drauge ieškosime sutarimo, kad paminklas šioje istorinėje vietoje būtų pastatytas“, – žadėjo Seimo narys.

Likus mažiau nei keturiems mėnesiams iki Nepriklausomybės Akto pasirašymo 100-mečio minėjimo, sostinėje paminklo ministrams, tarp kurių – ir dalis šio dokumento autorių, ne tik nestatoma, bet net ir nesutariama dėl jo vietos.
Likus mažiau nei keturiems mėnesiams iki Nepriklausomybės Akto pasirašymo 100-mečio minėjimo, sostinėje paminklo ministrams, tarp kurių – ir dalis šio dokumento autorių, ne tik nestatoma, bet net ir nesutariama dėl jo vietos.

Ministrai jau įamžinami

Kol Vilniuje ginčijamasi dėl paminklo nužudytiems tarpukario ministrams, Ukmergės rajone, Kandrėnuose, a. a. monsinjoro Alfonso Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke, šią savaitę jau pradėtas statyti architektės Virginijos Baškienės sukurtas monumentas šiems valstybės veikėjams.

Architektė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog pastatyti paminklą sovietų nužudytiems ministrams – paties monsinjoro A. Svarinsko siekis. Jį įgyvendina Ukmergės rajono savivaldybė. „Ukmergės rajono mero Rolando Janicko vadovaujama iniciatyvinė grupė rūpinasi paminklo, kurio sąmatinė vertė – apie 40 tūkst. eurų, statyba, taip pat lėšų rinkimu“, – aiškino V. Baškienė. Autorė atskleidė, kad tai bus paminklas aštuoniolikai 1941–1942 metais nužudytų ministrų. Jį sudarys 17 puslankiu sustatytų granito kryžių, skirtų sovietų represuotiems, kalintiems, o galiausiai ir nužudytiems Lietuvos ministrams, bei monumentas su Dovydo žvaigžde – nacių nužudytam buvusiam ministrui be portfelio Jokūbui Vygodskiui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"