Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Neskelbi atlyginimo – susimokėk baudą

 
2017 08 18 6:00
Vitalijus Gailius: "Atleidimas iš darbo už įstatymų pažeidimus būtų kur kas griežtesnė ir veiksmingesnė sankcija nei siūlomos piniginės baudos.“
Vitalijus Gailius: "Atleidimas iš darbo už įstatymų pažeidimus būtų kur kas griežtesnė ir veiksmingesnė sankcija nei siūlomos piniginės baudos.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ūkio ministerija sugalvojo, kaip valstybei priklausančių įmonių ir bendrovių vadovus priversti skaidrinti savo veiklą. Įstatymo raidei nepaklūstantiems vadovaujantiems darbuotojams siūloma skirti baudas iki 8 tūkst. eurų.

Kai kurie Seimo nariai abejoja, ar tokia priemonė reikalinga. Jų nuomone, esama kur kas veiksmingesnių būdų užtikrinti, kad valstybės įmonių ir bendrovių vadovų atlyginimai būtų skelbiami.

Atviri ne visi

Vyriausybės nutarimu, kuriuo patvirtintos valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairės, viešai skelbti vadovų bei jų pavaduotojų atlyginimus valstybės ir savivaldybių įmonės įpareigotos nuo 2010 metų. Surašytos ir rekomendacijos, kaip šią informaciją pateikti interneto tinklalapiuose. Tačiau kai kurių valstybės įmonių ir bendrovių vadovų atlyginimai lieka po devyniais užraktais. Pavyzdžiui, AB Lietuvos radijo ir televizijos centro tinklalapyje pristatoma šešių vadovų komanda, bet skiltyje apie darbo užmokestį pateikiamas 37 vadovaujančių darbuotojų algų vidurkis, siekiantis 1979 eurus.

AB „Klaipėdos nafta“, kurios 72 proc. akcijų priklauso valstybei, informacija apie vadovų darbo užmokestį figūruoja įmonės finansinėse ataskaitose. Tačiau ir ten skelbiamas visų vadovaujančių darbuotojų – generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, tarnybų direktorių ir jų pavaduotojų, skyrių vadovų (iš viso jų buvo 36), vidutinis darbo užmokestis – 3950 eurų.

Tikslių duomenų apie vadovų atlyginimus neskelbia ir elektros tinklo operatorius „Litgrid“, Lietuvos gamtinių dujų perdavimo operatorius „Amber Grid“, VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, kai kurios kitos įmonės. Iš viso valstybė valdo daugiau kaip 100, savivaldybės – per 200 įmonių, akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių.

Nuo šių metų pradžios taip pat įsigaliojo Labdaros ir paramos, Vietos savivaldos, Korupcijos prevencijos bei Konkurencijos įstatymų pataisos, kurios valstybės ir savivaldybių įmonėms įtvirtino pareigą savo interneto svetainėse viešinti informaciją apie teikiamą paramą – gavėjus, paramos tikslą, paramos sumą, paramos teikimo laikotarpį. Taip įgyvendinta visuomenės teisė žinoti, kaip naudojamas visiems mokesčių mokėtojams priklausantis valstybės ar savivaldybių valdomas turtas.

Daro žalą visuomenei

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios narystės siekia Lietuva, ekspertai, atlikdami mūsų šalies valstybės valdomų įmonių valdymo apžvalgoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną, atkreipė dėmesį, kad dabartinis teisinis reguliavimas nenumato priemonių, kurios užtikrintų valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumą. Jie pasigedo valstybės įmonės vadovų atsakomybės už vengimą vykdyti teisės aktus.

„Pakeitimas inicijuotas atsižvelgiant tiek į praktines problemas, tiek į EBPO ekspertų pastabas. Šis pakeitimas svarbus Lietuvai norint jau kitais metais tapti EBPO nare“, – „Lietuvos žinioms“ teigė ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus patarėjas Mindaugas Janulionis.

Ūkio ministerijos valdininkai parengė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Jose numatyta, kad už įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nevykdymą vadovai būtų baudžiami išties nemenkomis piniginėmis baudomis. Už pirmą kartą padarytą nusižengimą neskelbiant informacijos grėstų bauda nuo 1 tūkst. iki 4 tūkst. eurų, o už pakartotinį – nuo 3 tūkst. iki 8 tūkst. eurų.

„Nustatant ir skiriant baudą taip pat turėtų būti įvertinta aplinkybė, kad valstybės valdomų įmonių ir jų antrinių bendrovių valdymas turi būti įgyvendinamas vadovaujantis griežčiausiais skaidrumo standartais, nes šių standartų nepaisymas daro žalą visai visuomenei“, – teigiama pataisų aiškinamajame rašte.

Ūkio ministerija siūlo, kad galimo administracinio nusižengimo tyrimas būtų pradedamas pagal valstybės valdomos įmonės savininko teises įgyvendinančios institucijos (ministerijos vadovo ar įmonės vadovo tais atvejais, kai galimą nusižengimą padaro antrinės įmonės vadovas) pareiškimą, teikiamą teismui. Šis jį ir nagrinėtų.

Abejoja pasiūlymais

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas stebėjosi siūlomų administracinių baudų dydžiu – jos jam pasirodė pernelyg didelės. „Kai pataisos pasieks Seimą, svarstysime ir lyginsime siūlomas sankcijas su numatytomis sankcijomis už panašius nusižengimus. Reikia, kad baudos būtų subalansuotos“, – teigė parlamentaras.

Anot jo, galbūt reikėtų ieškoti kitokių poveikio priemonių, kad valstybės įmonių vadovai vykdytų tai, kas numatyta Seimo priimtuose įstatymuose bei Vyriausybės nutarimuose. Juk kiekvienoje valstybės įmonėje yra stebėtojai, prižiūrintys administracijos veiklą. Jiems priklauso ir ministerijų atstovai, kurie savo rankose turi daug svertų daryti įtaką įmonių vadovams.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius neslėpė nuostabos, kaip „valstybės įmonių savininkai gali nesusitvarkyti su valstybės įmonių vadovais“. Anot jo, kiekvienas ministras gali nurodyti savo kuruojamų įmonių vadovams skelbti tokius duomenis. Esą yra paprastas būdas priversti vadovus tai daryti: neskelbsi reikiamos informacijos – būsi atleistas.

„Tai kur kas paprasčiau, nei pradėti administracinio nusižengimo teiseną, aiškintis teismuose. Toks Ūkio ministerijos pasiūlymas labiau panašus į norą imituoti veiklą. Atleidimas iš darbo už įstatymų pažeidimus būtų kur kas griežtesnė ir veiksmingesnė sankcija nei siūlomos piniginės baudos“, – teigė parlamentaras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"