Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nerimsta ginčai dėl pagalbos šauksmo valdymo

 
2017 08 25 12:00
Greitosios medicinos pagalbos atstovai, be kita ko, nori išlaikyti atskirą telefono numerį.
Greitosios medicinos pagalbos atstovai, be kita ko, nori išlaikyti atskirą telefono numerį. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime radosi iniciatyva, kaip būtų galima užbaigti beveik dešimtmetį trunkančias batalijas dėl Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos ir Bendrojo pagalbos centro (BPC) santykių.

Parlamentaras konservatorius Antanas Matulas siūlo įteisinti dabartinę situaciją, kai BPC operatoriai tėra tarpininkai tarp ieškančiojo medikų pagalbos ir GMP dispečerių. Šie toliau vadovautų GMP pajėgoms. Tam pritartų ir GMP atstovai, dar norintys išlaikyti ir atskirą telefono numerį, kuriuo jiems galėtų prisiskambinti pagalbos besišaukiantys žmonės.

Tačiau Vidaus reikalų ministerija (VRM) nėra linkusi sutikti su tokiais pasiūlymais ir toliau ketina palikti bendrą BPC numerį 112, kuriuo reikėtų skambinti norint išsikviesti ir GMP medikus.

Būtų padėtas taškas

Šiuo metu BPC įstatyme įtvirtinta nuostata, kad šio centro pareigūnai, operatoriai, priėmę pagalbos prašymą, turi operatyviai jį įvertinti, nustatyti teiktinos pagalbos poreikį, apie tai informuoti pagalbos tarnybas, telefonu teikti patarimus, paaiškinimus ar nurodymus, kol atvyks pagalbos tarnybos. Taip pat BPC numatyta teisė valdyti operatyvines pajėgas.

A. Matulo teigimu, BPC pagal įstatymą privalo valdyti GMP pajėgas, bet dėl techninių ir organizacinių priežasčių to daryti negali. Jei būtų pritarta parlamentaro parengtoms pataisoms, be kita ko, būtų panaikinta BPC teisė teikti medicininio pobūdžio patarimus pagalbos prašantiems asmenims.

Pasak A. Matulo, savo pasiūlymus jis teikia todėl, kad gyventojams turėtų būtų palikta teisė apie sveikatos problemas kalbėti tiesiogiai su medikais, nes tokią teisę jiems garantuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Pagal jį asmens duomenis apie žmogaus sveikatą – būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kita – gali tvarkyti tik įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas. BPC nėra šios sistemos įstaiga, o operatoriai – ne medikai.

„Jau keliolika metų diskutuojama, kaip turėtų veikti BPC. Ne viena Vyriausybė, ne vienas ministras mėgino spręsti problemą, tačiau ji iki šiol neišspręsta“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras. Jis pažymėjo, kad atėjo laikas atsisakyti GMP pajėgų pavaldumo BPC ir įtvirtinti šių institucijų bendradarbiavimą.

Anot Seimo Sveikatos reikalų komitete nebe pirmą kadenciją dirbančio politiko, panašius pasiūlymus prieš kurį laiką buvo parengęs ir Seime registravęs tuometis sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla. Tačiau jam mirus pataisos net nebuvo svarstomos. A. Matulas jas tik kiek patobulino.

Prasilenkia su realybe

Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos (LGMPĮA) valdybos pirmininkas, Kauno GMP stoties direktorius Nerijus Mikelionis teigė, jog ir šiuo metu BPC operatoriai neturėtų dalyti medicininio pobūdžio patarimų bendruoju pagalbos telefonu skambinantiems žmonėms, o iš karto jungti su GMP dispečeriais. Todėl tereikia tai įtvirtinti Bendrojo pagalbos centro įstatyme.

Pasak N. Mikelionio, reikėtų išlaikyti ir šiuo metu esamą pagalbos telefonu liniją 033, norint išsikviesti GMP, nes panašios telefono linijos yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Tik šešios jų perėjusios prie bendrojo pagalbos numerio. Kitos turi atskirą numerį, kuriuo gyventojai gali išsikviesti medikus.

„Bendrojo pagalbos centro įstatymo nuostata, kad BPC turėtų valdyti ir GMP pajėgas, atsirado tik 2010 metais, bet iki šiol jis to daryti neturi techninių galimybių, neturi ir parengtų medikų, galinčių teikti medicininio pobūdžio patarimus. Todėl vargu ar reikėtų dabar stengtis įgyvendinti įstatymo nuostatas, juolab kad tai pareikalautų didelių finansinių išlaidų“, – tvirtino N. Mikelionis.

Antanas Matulas: „Ne viena Vyriausybė, ne vienas ministras mėgino spręsti problemą, tačiau ji iki šiol neišspręsta.“

Medikai jau seniai siūlo grįžti prie ankstesnės padėties (iki 2010 metų), kai BPC buvo daugiau pagalbos skambučių dispečerinė, kuri, įvertinusi poreikį, peradresuoja skambutį bei perduoda duomenis tarnybai, užsiimančiai savo pajėgų valdymu. Tai šiandien daro tiek GMP, tiek policija.

LGMPĮA šią vasarą užsakė reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą, buvo apklausta daugiau kaip 1000 įvairių amžiaus grupių asmenų. Paaiškėjo, kad nepaisant to, jog beveik 40 proc. visų apklaustųjų per pastaruosius 5 metus yra tekę skambinti numeriu 112, 76 proc. respondentų norėtų, kad išliktų galimybė skambinti numeriu 033 tiesiai į GMP dispečerinę.

Panaši situacija ir yra – prašydami medicinos pagalbos į GMP trumpaisiais numeriais tiesiogiai skambina 60 proc. gyventojų, o numeriu 112 tokios pagalbos kreipiasi 40 proc. gyventojų.

Pagal įstatymą Bendrajam pagalbos centrui numatyta teisė valdyti operatyvines pajėgas. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Pagal įstatymą Bendrajam pagalbos centrui numatyta teisė valdyti operatyvines pajėgas. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Ministerijų pozicija – vėliau

Tiek VRM, tiek Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) A. Matulo pasiūlymus yra linkusios vertinti labai atsargiai.

Anot vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno patarėjo Karolio Vaitkevičiaus, Seimo nariai turi teisę kurti įstatymų pataisų projektus, tačiau VRM toliau rengia planą, kaip būtų galima pereiti tik prie bendrojo pagalbos numerio 112.

„Šiuo metu tai deriname su Krašto apsaugos ministerija, taip pat kalbėsimės su profesinėmis sąjungomis. Diskusijos dėl to vyksta jau seniai, ir jos turėtų baigtis tuo, kad ilgainiui liks tik vienas Bendrosios pagalbos centro numeris. Kai toks planas bus parengtas, jis bus pristatytas viešai diskusijai“, – tikino K. Vaitkevičius. Pasak jo, diskusijos vyksta tik dėl bendrojo pagalbos telefono numerio, o GMP pajėgų valdymą kol kas numatyta palikti GMP dispečerių rankose.

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog SAM šiuo metu svarbiausia – užtikrinti sklandų GMP dispečerinių centralizavimą. Mat planuojama, kad ateityje, po centralizacijos, šalyje turėtų likti 5 dispečerinės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių.

„Tuo keliu ir einama – SAM vyksta susitikimai su suinteresuotomis šalimis, ekspertais, daug kalbamasi, diskutuojama, siekiant priimti visiems priimtiniausius ir geriausius sprendimus bei sklandžiai pasirengti įgyvendinti pokyčius šioje srityje, kad jie nesukeltų nepatogumų žmonėms“, – dėstė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Anot jos, SAM apie tai visuomenę detaliau informuos artimiausiu metu. Esą diskusijos dėl pagalbos numerių centralizavimo – jau VRM reikalas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"