Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nepriklausomybės šimtmetis – lūžio taškas Lietuvai

 
2017 12 09 12:00
Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis artėjančių švenčių proga Lietuvos žmonėms linki susitelkimo savo gimtosios šalies labui./Asmeninio albumo nuotrauka
Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis artėjančių švenčių proga Lietuvos žmonėms linki susitelkimo savo gimtosios šalies labui./Asmeninio albumo nuotrauka

Kalėdiniam ir naujametiniam šurmuliui vos nurimus, 2018 metais minėsime ypač svarbią datą – Lietuvos 100 metų Nepriklausomybės sukaktį. Manau, tai puikus atspirties taškas mūsų šaliai vėl susitelkti ir pakilti nuo dugno, į kurį valstybę pastūmėjo siaurų ir asmeninių interesų vedami politikai, „profesionalai“, funkcionieriai.

Deja, atvira kraujuojančia žaizda tapęs vienas svarbiausių mūsų valstybės simbolių – Gedimino kalnas – geriausiai atspindi šiandieninę šalies būklę. Ką ir kalbėti apie rietenas dėl Vilniaus Lukiškių aikštės sutvarkymo, skandalus dėl paminklo Nepriklausomybės Akto patriarchui Jonui Basanavičiui.

Kol valdininkai aiškinasi, kas kaltas ir kas atsakingas, netekę kantrybės žmonės toliau emigruoja. Tikriausiai mūsų šalyje jau nebėra šeimos, kurioje Kalėdoms namo artimieji grįš ne tik iš Lietuvos, bet ir emigracijos. O gal net numoję ranka, pasirinks šiltesnes ir šviesesnes šalis didžiausioms metų šventėms paminėti. Kodėl?

Visų pirma, turime pripažinti, kad per 27-erius atkurtos nepriklausomybės metus žmones visiškai „užkniso“ skurdas. Bėgama iš Lietuvos, nes išgyventi su dabartiniais atlyginimais praktiškai neįmanoma. Valdžia bado pirštais į verslininkus, kad moka per mažus atlyginimus. Bet ką padarė pati valdžia, kad tie atlyginimai padidėtų? Tai yra pasityčiojimas, kiek valstybė moka socialiniams darbuotojams, medikams, mokytojams, bibliotekininkams. Deja, Lietuvoje niekada nebuvo ir nėra realios politikos, mažinančios skurdą.

Antra, Lietuvoje įsišaknijusi teisingumo stoka. Ir ji prasideda, ir baigiasi teismuose. Ar tai normalu, kai su didžiausia pompastika, nušviečiant TV kameroms, pareiškiami kaltinimai, pradedami tyrimai, paskui 6 metus kaltinamieji tampomi po teismus ir galiausiai Aukščiausiasis Teismas pareiškia – „Nekaltas“. Palaukit. Kaip tai gali būti?

Žmonėms kyla natūralus klausimas – kodėl paprastas žmogus už mažą nusižengimą nubaudžiamas greitai ir ilgam, o sudėtingas schemas išvystę sukčiai, apraizgę tiek valdžios, tiek verslo struktūras ir išsiurbę valstybės pinigus, ES lėšas, išsisuka sausi. Teisingumo stoka neką mažiau nei skurdas varo žmones iš Lietuvos.

Trečia, baimės atmosferos sklidimas mūsų valstybėje. Kad ir kaip būtų keista, šiandien žmonės bijo pasakyti ką nors, nes gali būti išmesti iš darbo. Nesvarbu, ar jie dirba savivaldybėje, ar kitoje institucijoje. Jei žmogus išreiškia savo nuomonę, kuri prieštarauja įsivyravusiai, jam iškart prilipdoma etiketė – naudingas idiotas ir pan. Ir tai daroma vos ne valstybiniu lygmeniu.

Privalome pasakyti stop visai šiai inercijai. Privalome pakeisti atmosferą ir situaciją Lietuvoje iš esmės. Ir tai padaryti tikrai įmanoma, tereikia turėti aiškius tikslus, jų siekti ir atsiskaityti žmonėms už rezultatus. Dirbdamas aplinkos ministru dažnai girdėdavau – nieko čia nepakeisi.

„Pakelti iš sąstingio ir duobės galima bet ką, tereikia baigti pliurpalizmą, dūmų pūtimą ir veiklos imitavimą.“

Nesutinku. Vadovaudamiesi tikslo ir atsakomybės principais pažabojom brakonierius, išjudinom iš mirties taško renovaciją, nukėlėm tvoras nuo ežerų ir upių pakrančių.

Pakelti iš sąstingio ir duobės galima bet ką, tereikia baigti pliurpalizmą, dūmų pūtimą ir veiklos imitavimą. Tad artėjančių švenčių proga Lietuvos žmonėms noriu palinkėti susitelkimo savo gimtosios šalies labui, ryžtingų sprendimų ir realių žingsnių, kad nugalėtume įsivyravusį skurdą, baimę ir neteisybę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"