Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nepasitiki: vieni – egzaminu, kiti – mokykliniu pažymiu

 
2017 08 22 12:00
Jau po poros ar trejų metų brandos egzaminai gali prarasti lemiamą vaidmenį priimant į aukštąsias mokyklas.
Jau po poros ar trejų metų brandos egzaminai gali prarasti lemiamą vaidmenį priimant į aukštąsias mokyklas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Brandos egzaminų rezultatas turėtų tapti nebe lemiamas stojant į aukštąsias mokyklas. Tačiau tai gali dar labiau iškreipti būsimų studentų atrankos objektyvumą.

„Tikiuosi, kad pavyks tai padaryti – nuo kitų metų moksleiviai, kurie baigs mokyklas, į aukštąsias mokyklas nebus priimami pagal baigiamųjų egzaminų rezultatus, kaip yra dabar. Tikiuosi, kad bus žiūrima į mokymosi 11–12 klasėse vidurkius, kaip yra Vakarų Europoje“, – liepą pareiškė valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis delfi.lt konferencijoje.

Vis dėlto naujos egzaminų tvarkos artėjančiais mokslo metais tikrai nebus, nes nuo tokių revoliucijų abiturientus saugo Mokslo ir studijų įstatymas – esminiai egzaminų pokyčiai įsigalioja praėjus dvejiems metams po jų palaiminimo. Tačiau jau kitos ar dar kitos laidos abiturientams naujovės gali būti taikomos.

Apie pokyčius – prieš dvejus metus

„Jei esminius pakeitimus padarytume šiemet, pagal naują tvarką abiturientai laikytų egzaminus ne anksčiau kaip 2019 metais“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius. Anot jo, dėl neesminių pakeitimų, pavyzdžiui, darbų vertinimo procedūrų ir panašiai, šiuo metu diskutuojama ir, tikėtina, permainos jau bus įvestos 2018-aisiais.

Tos laidos abiturientams įsigalios ir anksčiau suplanuotos egzaminų naujovės – mokyklinį brandos egzaminą bus galima pakeisti brandos darbu, tiesa, jis negalės būti privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino atitikmuo.

Brandos darbą galės rinktis 12 (gimnazijos IV) klasės mokiniai.

„Tai neprivalomas, į ilgalaikę veiklą orientuotas dalykinių ir bendrųjų gebėjimų vertinimo įrankis. Brandos darbą pasirinkusiam mokiniui mokykloje bus sudarytos galimybės atlikti tyrimus, kurti, parengti analitinį aprašą, pristatyti savo darbą. Jis bus vertinamas pagal iš anksto parengtus vertinimo kriterijus, į jo rengimo ir vertinimo procesą galima pasitelkti ir kitų mokslo institucijų atstovus. Brandos darbo pasirinkimas mokiniui padės ugdyti savarankiškumą, atsakomybę už savo darbą ir jo rezultatą, bendradarbiavimo, komunikacinius, kritinio mąstymo ir kūrybiškumo kompetencijas. Nacionalinis egzaminų centras (NEC) talkins mokykloms, kuriose mokiniai rengs brandos darbus“, – dėstė G. Kazakevičius.

Už brandos darbą 2018 metais stojant į aukštąsias mokyklas bus skiriami papildomi balai. Jie bus atseikėjami ir už savanorystę.

Universitetai nedubliuos NEC darbo

Tačiau jau po poros ar trejų metų brandos egzaminai gali prarasti lemiamą vaidmenį priimant į aukštąsias mokyklas. Aukštąjį mokslą kuruojantis švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas patvirtino, kad dėl pasiūlymų keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką bei vertinti ne tik egzaminų rezultatus, bet ir mokyklinius pažymius kaip tik šiuo metu diskutuojama su aukštosiomis mokyklomis.

Pranas Žiliukas: „Pirmiausia, turi būti pokyčiai bendrojo lavinimo mokykloje ir rimtesni reikalavimai brandos atestatui.“

„Dabartinė priėmimo tvarka ne visai atitinka bendruosius ugdymo tikslus, nes per daug orientuojamasi į pasirengimą egzaminams, o ne į brandžios asmenybės ugdymą. Švietimo ir mokslo ministerija yra pateikusi pasiūlymą aukštosioms mokykloms, kad priimant studijuoti būtų vertinamas ne tik egzaminų, bet ir bent dvejų metų pažymių vidurkis. Kaip procentiškai išsidėstytų vertinimo svoris, dar bus svarstoma. Siūloma atsisakyti ir visuomenę klaidinančių balų sistemos – daug paprasčiau būtų vertinti 100 balų sistema, o ne išvestiniu balu“, – siūlomus pokyčius, kurie galėtų įsigalioti praėjus dvejiems metams po jų priėmimo, pristatė G. Viliūnas.

Alinos Ožič nuotrauka
Alinos Ožič nuotrauka

Jis pasakojo, kad priėmimo į universitetus sistemų įvairovė – didelė. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vyksta išankstinė žvalgyba – gerų būsimų studentų viliojimas, jų preliminarus priėmimas studijuoti.

Tokios idėjos sklando ir Lietuvoje. Bet paskutiniai mokymosi akordai – egzaminai – kitose šalyse irgi lemia aukštųjų mokyklų galutinį sprendimą dėl priėmimo studijuoti.

R. Karbauskiui paviešinus, jog svarstoma galimybė priimti jaunuolius studijuoti pagal mokyklinius pažymius, įskėlė diskusiją, kad tai gali paskatinti aukštąsias mokyklas grįžti prie stojamųjų egzaminų, mat mokyklų lygis, vertinimai, o gal ir mokytojų sąžiningumas yra labai nevienodas.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas prof. Pranas Žiliukas teigė, kad aukštosios mokyklos neketina perimti NEC darbo ir pertikrinti matematikos ar fizikos žinias. Nebent aukštoji mokykla, kaip, pavyzdžiui, menų studijų atveju, norėtų įvesti kokių nors specifinių gebėjimų patikrinimą. P. Žiliukas apskritai neprognozavo kokių nors didelių permainų net ir nuo 2019-ųjų, nes sprendimą dėl pokyčių reikia priimti iki šiemetinės rugsėjo 1-osios, tad, profesoriaus nuomone, didelėms revoliucijoms laiko neliko.

Gintautas Jakštas: „Jei mokyklinis pažymys nulemtų stojimą, aukštosioms mokykloms tektų grįžti prie stojamųjų egzaminų.“

Vis dėlto P. Žiliukas priminė, kad yra ir lengviau keičiamų dalykų, apie kuriuos nereikia įspėti prieš dvejus metus, pavyzdžiui, stojamasis balas ir jo sandara, nemokamos bakalauro studijoms tiems, kurie tenkina nustatytus reikalavimus, ar finansavimo modelio sistemos pokyčiai. Tarkime, dėl minimalaus stojamojo balo tarsi jau esama aiškumo – jis turėtų kilti nuo dabartinių 3 iki 4. Sprendimas šiuo klausimu dar nepriimtas, bet švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tokį siekį yra minėjusi ne kartą.

Pirma reikėtų pakelti mokyklų lygį

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto nuomone, visai atsisakyti brandos egzaminų ar jų rezultatų priimant į aukštąsias mokyklas būtų nelaimė švietimo sistemai. „Vertinimų skirtumai tarp mokyklų – kaip diena ir naktis. Centralizuota egzaminų sistema pasirinkta ir dėl skaidrumo. Tad jei mokyklinis pažymys nulemtų stojimą, aukštosioms mokykloms tektų grįžti prie stojamųjų egzaminų“, – kalbėjo jis. Anot G. Jakšto, stojimo bale galėtų atsirasti koks nors „mokyklinių pažymių svoris“, kad mokiniai būtų skatinami ne tik su repetitoriais rengtis egzaminams, bet ir skiepijamas nuoseklus mokymasis. Tačiau egzaminų ar jų įvertinimo svarbos priimant į aukštąsias mokyklas atsisakyti esą negalima.

P. Žiliuko teigimu, dabar aukštosios mokyklos baiminasi dėl kontrastų: tas pats pažymys Vilniaus licėjuje ir didelėje dalyje kitų mokyklų, net ir esančių sostinėje, – visai ne tas pats.

Tačiau LVŽS pirmininkas R. Karbauskis turi svarų kontrargumentą – neįmanoma pakelti aukštojo mokslo kokybės, jei į aukštąsias mokyklas priiminėsime nepasirengusiuosius studijuoti.

P. Žiliukas priminė, kad daugelyje Europos šalių brandos egzaminai yra privalomi atestatui gauti, ir jokios archaikos čia nėra. Anot jo, nereikia, kaip Pietų Korėjoje, kad egzaminų būtų aštuoni. Vis dėlto norintiems studijuoti aukštojoje mokykloje, LAMA BPO prezidento įsitikinimu, turėtų būti privalomi bent du trys valstybiniai egzaminai.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Bet, kaip yra pabrėžęs nepriklausomas švietimo konsultantas, egzaminų rengimo srityje konsultavęs apie dvidešimt pasaulio šalių, dr. Algirdas Zabulionis, viskas priklauso nuo egzamino tikslų – ar tai brandos patvirtinimas, ar atranka į universitetus, ar mokyklų ir mokytojų darbo vertinimas, o gal įrankis kovoti su korupcija.

Jo teigimu, Vakarų Europos šalyse vyrauja brandos patvirtinimas, todėl labiau pasitikima pažymiu, kurį parašo moksleivį mokęs mokytojas, o juo toliau į rytus – Užkaukazę, Centrinę Aziją, tuo menksta pedagoginiai egzaminų tikslai ir didėja antikorupciniai: egzaminai darosi išoriniai, t. y. moksleiviui reikia kažkur eiti jų laikyti, atsiranda vardo ir pavardės kodavimas, o egzaminai tampa įrankiu kovoti su korupcija, atrenkant stojančiuosius į aukštąsias mokyklas. Lietuva šiame žemėlapyje blaškosi tai į vieną, tai į kitą pusę.

„Pirmiausia, turi būti pokyčiai bendrojo lavinimo mokykloje ir rimtesni reikalavimai brandos atestatui. Gal net brandos atestatas galėtų būti dviejų tipų – tiems, kurie atitinka visus reikalavimus ir turi teisę į aukštąjį mokslą, ir kurie – neturi. Pasiūlymai, kad priimant į aukštąją mokyklą būtų vertinamas tik mokyklinių pažymių vidurkis, o egzaminai visai prarastų svorį, būtų svarstytini, jei būtų užtikrinta bendrojo lavinimo kokybė“, – aiškino LAMA BPO prezidentas P. Žiliukas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"