Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Neįgaliųjų įdarbinimas – tarp kūjo ir priekalo

 
2018 08 28 6:00
Justas Džiugelis: "Tai būtų vadinamasis krepšelis, kuris kartu su neįgaliuoju "keliautų" ten, kur jis dirba."
Justas Džiugelis: "Tai būtų vadinamasis krepšelis, kuris kartu su neįgaliuoju "keliautų" ten, kur jis dirba." Alinos Ožič nuotrauka

Pamažu dėliojami pagrindiniai numatomos neįgaliųjų įdarbinimo sistemos reformos pamatai. Tarp pasiūlymų – kiekvienam neįgaliajam sukurti po vadinamąjį darbo vietos krepšelį, o valstybės institucijoms įvesti neįgaliųjų įdarbinimo kvotas.

Tačiau kada sumanymai virs konkrečiais sprendimų projektais, kol kas neaišku, nors apie socialinių įmonių likimą ir neįgaliųjų įdarbinimo kvotas valstybės institucijose bei įmonėse kalbama jau visus metus.

Justas Džiugelis: „Tai būtų vadinamasis krepšelis, kuris kartu su neįgaliuoju „keliautų“ ten, kur jis dirba.“

Atvira problema

Lietuvoje yra daugiau kaip 163 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, bet darbą turi tik per 48 tūkstančiai. Iš jų apie 40 tūkstančių darbuojasi ne socialinėse, o maždaug 8 tūkstančiai – socialinėse įmonėse. „Iš tų 8 tūkstančių kone pusė dirba keturiose valymo paslaugų įmonėse. Joms atitenka daugiau kaip 15 mln. eurų per metus paramos, skiriamos neįgaliesiems įdarbinti. Socialinėms įmonėms pernai iš viso buvo atseikėta per 30 mln. eurų. Tuo metu kitoms (ne socialinėms) bendrovėms tekusi parama įdarbinant 40 tūkst. neįgaliųjų sudarė vos 1,5 mln. eurų. Taigi akivaizdu, jog dabartinė sistema neteisinga visų dirbančių neįgaliųjų atžvilgiu“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos (NTK) pirmininkas Justas Džiugelis.

Praėjusiais metais kilus pasipiktinimui dėl kai kurių socialinių įmonių veiklos, nes buvo įtariama, kad jos labiau orientuotos didinti savininkų pelną, o ne įdarbinti neįgaliuosius, grupė Seimo narių su Socialinių reikalų ir darbo ministerija (SADM) parengė Socialinių įmonių įstatymo pataisas, kuriomis numatoma iš esmės pertvarkyti neįgaliųjų įdarbinimo modelį. Jame turėtų nelikti vietos neįgaliųjų socialinėms įmonėms.

SADM taip pat pasiūlė taikyti neįgaliųjų įdarbinimo kvotas. Jos būtų privalomos viešajam sektoriui. Pavyzdžiui, įstaigose, turinčiose daugiau kaip 50 darbuotojų, turėtų dirbti 5 proc. neįgaliųjų. Vėliau ši nuostata galėtų būti perkelta ir į privatų sektorių. SADM duomenimis, šiuo metu viešajame sektoriuje dirba apie 10 tūkst. neįgaliųjų.

Sprendimų nėra

Tačiau, pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės, tiek parlamentarų, tiek SADM parengti pasiūlymai keisti neįgaliųjų įdarbinimo modelį sulaukė didelio pasipriešinimo. Dėl to šių projektų buvo atsisakyta. „Prasidėjo ginčai tarp Socialinių įmonių asociacijos, Neįgaliųjų forumo, kitų organizacijų. Vieni siūlė likviduoti socialines įmones, kad neįgalieji galėtų įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, kiti – palikti socialines įmones arba sukurti kokią nors atskirą instituciją, užsiimančią neįgaliųjų įdarbinimu“, – aiškino R. Šalaševičiūtė.

Seimo SRDK pirmininkės teigimu, nė vienas pasiūlymas komitete nesulaukė preliminaraus pritarimo, todėl buvo sutarta rengti naują neįgaliųjų įdarbinimo modelį, keisti Užimtumo įstatymą. Pateikti jo pataisas įpareigota SADM.

„Vasarą Seimo nariai lankėsi socialinėse įmonėse ir įsitikino, kad jos reikalingos, ypač įdarbinant sunkią negalią turinčius asmenis. Tai turėtų atsispindėti ir naujose įstatymo pataisose. Nereikėtų visiškai atsisakyti socialinių įmonių statuso, užtektų jį pakeisti. Pokyčiams turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis“, – dėstė R. Šalaševičiūtė. Anot SRDK vadovės, Seime Užimtumo įstatymo pataisų laukiama jau rugsėjį, nes siekiama, kad jos būtų priimtos per rudens sesiją.

Dvi stovyklos

Jau daugiau kaip metus netylančios diskusijos dėl socialinių įmonių ateities į dvi stovyklas padalijo šalies neįgaliųjų organizacijas. Dalis jų, susivienijusių į Lietuvos neįgaliųjų forumą, palaiko idėją, kad Lietuvoje reikėtų reformuoti socialines bendroves arba visiškai jų atsisakyti. Esą šioms įmonėms skiriama neadekvačiai didelė paramos lėšų suma.

Daugiau kaip 2 tūkst. narių vienijanti Dirbančių neįgaliųjų asociacija priešinasi socialinių bendrovių naikinimui. Pasak asociacijos vadovo Vlado Mikolaičio, iki šiol buvę pasiūlymai keisti įstatymus kėlė grėsmę socialinėms įmonėms išnykti, o kartu sunaikinti ir neįgaliųjų darbo vietas. „Galbūt norima, kad šie žmonės su savo šeimomis prašytų valstybės pašalpų arba susikrautų lagaminus ir paliktų Lietuvą?“ – ironiškai klausė Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovas.

Neįgaliojo krepšelis

Seimo NTK pirmininko J. Džiugelio įsitikinimu, diskusijos dėl socialinių įmonių likimo ir jų statuso užtruko per ilgai. „Nesiūlome išradinėti dviračio, tik rekomenduojame daryti taip, kaip yra kitose užsienio šalyse. Ten sunkiausią negalią turinčių žmonių įdarbinimu rūpinasi socialinis verslas. Ir tai – ne socialinės įmonės kaip Lietuvoje“, – tvirtino J. Džiugelis.

Parlamentaro nuomone, valstybė, nepriklausomai nuo įmonės statuso, turėtų skirti lėšų neįgaliajam įdarbinti ir jo darbo vietai išlaikyti. Tai būtų vadinamasis krepšelis, kuris kartu su neįgaliuoju „keliautų“ ten, kur jis dirba. „Tokia sistema skatintų verslą būti socialiai atsakingą, darbdavius – priimti negalią turinčius žmones, o neįgaliuosius – dirbti. Tai ypač aktualu tampa dabar, kai trūksta darbo jėgos“, – tikino J. Džiugelis. NTK pirmininkas priminė, kad socialiai atsakingo verslo idėja yra Europos pasirinktas būdas spręsti tam tikras socialines problemas, todėl ir Lietuva turėtų jį rinktis.

O valstybė, planuodama viešajam sektoriui įvesti neįgaliųjų įdarbinimo kvotas, pasak J. Džiugelio, savo pavyzdžiu parodytų, kad neįgalieji yra arba gali būti tokie pat darbuotojai, kaip ir neturintieji negalios.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"